Pereiti prie turinio

Nepriklausomų valstybių sandrauga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio NVS)
Nepriklausomų valstybių sandrauga
Содружество Независимых Государств

Vėliava

      Valstybės narės
      Ginčijama teritorija[1]
      Asocijuota narė
Įkurta1991 m. gruodžio 8 d. (1991-12-08)
TipasTarptautinė organizacija
BūstinėMinskas · Maskva
NarystėArmėnijos vėliava Armėnija
Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas
Baltarusijos vėliava Baltarusija
Kazachstano vėliava Kazachstanas
Kirgizijos vėliava Kirgizija
Moldavijos vėliava Moldavija
Rusijos vėliava Rusija
Tadžikijos vėliava Tadžikija
Uzbekijos vėliava Uzbekija
Oficialios kalbosRusų kalba
Vykdomasis sekretoriusSergey Lebedev
Tinklalapise-cis.info

Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS; rus. Содружество Независимых Государств, СНГ) – valstybių sąjunga, sudaryta iš buvusių Tarybų Sąjungos respublikų.

Sąjunga sukurta 1991 m. gruodžio 8 d. Baltarusijai, Rusijai ir Ukrainai pasirašant Belovežo susitarimą. 1991 m. gruodžio 21 d. pasirašant Almatos deklaraciją prie sąjungos prisijungė kitos buvusios TSRS respublikos, išskyrus Estiją, Gruziją, Latviją, Lietuvą ir Moldaviją.

1993 m. gruodžio 3 d. prie NVS prisijungė Gruzija, o 1994 m. balandžio 8 d. ir Moldavija.

Turkmėnistanas 2005 m. nutraukė narystę NVS ir liko tik asocijuotu nariu.[2]

2008 m. rugpjūčio 12 d. Gruzija paskelbė išstojanti iš NVS. Priežastis – Pietų Osetijos karas.[2]

2014 m. Ukraina pasitraukė iš sąjungos, nes Rusija aneksavo Krymą ir Sevastopolį.

Tikrosios narės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nr. Šalis Sostinė Pastaba
1. Armėnija Jerevanas
2. Azerbaidžanas Baku
3. Baltarusija Minskas
4. Kazachstanas Astana
5. Kirgizija Biškekas
6. Moldavija Kišiniovas Valstybė galutinai ratifikavo NVS įstatus 1994 m. birželio 27 d. ir tokiu būdu oficialiai tapo organizacijos nare[3].
7. Rusija Maskva
8. Tadžikija Dušanbė
9. Uzbekija Taškentas

Asocijuotosios narės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nr. Šalis Sostinė Pastaba
Turkmėnija Ašchabadas Valstybė 2005 m. nutraukė narystę sąjungoje ir liko tik asocijuota nare[4]

Išstojusios šalys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nr. Šalis Sostinė Pastaba
1. Gruzija Tbilisis 2008 m. rugpjūčio 12 d. Gruzijos prezidentas Micheilas Saakašvilis paskelbė apie šalies pasitraukimą iš organizacijos[5], rugpjūčio 14-ąją Gruzijos parlamentas vienbalsiai parėmė tokį sprendimą. Nuo 2010 m. oficialiai nebepriklauso NVS.
2. Ukraina Kijevas Valstybė neratifikavo NVS įstatų, todėl teisiškai (de jure) ji nėra organizacijos narė[4].

Šalys stebėtojos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nr. Šalis Sostinė Pastaba
Mongolija Ulan Batoras Valstybė dalyvauja Sandraugos struktūrose kaip valstybė stebėtoja.
  1. Taylor & Francis (2020). „Republic of Crimea“. The Territories of the Russian Federation 2020. Routledge. ISBN 978-1-003-00706-7. „Note: The territories of the Crimean peninsula, comprising Sevastopol City and the Republic of Crimea, remained internationally recognised as constituting part of Ukraine, following their annexation by Russia in March 2014.“
  2. 2,0 2,1 Nepriklausomų Valstybių Sandrauga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-03-28.
  3. Duomenys apie NVS įstatus 1991–2008 (rusiškai).
  4. 4,0 4,1 Rusijos Federacijos URM. Nepriklausomų valstybių sandrauga (rusiškai) Archyvuota kopija 2009-01-09 iš Wayback Machine projekto.
  5. Gruzijos išstojimas iš NVS (rusiškai) Archyvuota kopija 2009-01-11 iš Wayback Machine projekto.