Baku

Baku azer. Bakı
Baku fontanai
Baku 40°23′0″ š. pl. 49°52′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+4) ------ vasaros: (UTC+5)
Valstybė	Azerbaidžanas
Rajonas	Baku rajonas
Gyventojų (2012)	2 132 801
Plotas	2 130 km²
Tankumas (2012)	1 001 žm./km²
Altitudė	−28 m
Pašto kodas	AZ1000
Vikiteka	Baku
Kirčiavimas	Bakù

Baku (azer. Bakı) – Azerbaidžano sostinė ir didžiausias miestas, pietiniame Apšerono pusiasalio krante. Didelis geležinkelio mazgas, yra Baku geležinkelio stotis, uostas prie Kaspijos jūros, su rytiniais jūros uostais, esančiais Turkmėnijoje, susisiekia keltais. Išvystyta naftos, dujų, chemijos, mašinų, prietaisų, statybinių medžiagų, lengvoji, maisto pramonė.

Nuo 1967 m. Baku veikia metropolitenas. Mieste yra Mokslų akademija, 11 aukštųjų mokyklų (iš jų – 3 universitetai), 7 teatrai, apie 30 muziejų (žinomiausi – meno, kilimų, liaudies taikomųjų menų). Baku senamiestyje yra tvirtovė Icherisheher (valstybinis istorinis-architektūrinis draustinis). Yra Širvanšachų rūmai, Synyk-Kala minaretas (XI a.), Mergelių bokštas, Baili akmenys (XIII a.) ir kt. paminklai. Į pietus nuo Baku, jūroje statomos dirbtinės Khazar salos, Apšerono rajone – naujasis Baku zoologijos sodas. Mieste yra Azerbaidžano nacionalinis dailės muziejus.

Etimologija

Vyrauja nuomonė, kad Baku pavadinimas kilęs iš senovės persų kalbos – Badkube reiškė „miestas, kuriame pučia vėjai“. Kita versija, kad persiškai tai reiškia „Dievo kalnas“. Anot kitos teorijos, miesto pavadinimas siekia Zaratustros laikus: Baga reiškia saulę arba dievą. Be to, Turkijos islamo enciklopedija teigia, kad miestas kilo iš turkų kalbos Bey-Köy, kas reiškia „pagrindinis miestas, sostinė“.

Istorija

Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas VI a. VII a. priklausė arabams, vėliau Širvos chanams, XVI–XVII a. dažniausiai buvo valdomas persų. 1723 m. birželio 26 d., po ilgos apgulties naudojant patrankas, Baku užėmė rusai, kurie miestą išlaikė iki 1735 m.

Nuo 1747 m. buvo Baku chanato sostinė, 1806 m. užimtas Rusijos. 1860 m. buvo 14000 gyventojų, 1880 m. – 20000. Vėliau ėmė sparčiai augti, nes 1870 m. netoliese buvo surasti dideli naftos ištekliai. Baku netrukus tapo didžiausia Europos žibalo gamybos vieta. 1913 m. išgauta 7,7 mln. t naftos, 1920–1921 m. 2,5 mln. t, 1931 m. 13,5 mln. t.

Gyventojai

XX a. pirmoje pusėje tautinė miesto gyventojų sudėtis buvo gana marga – 31,5 proc. azerbaidžaniečių, 29 proc. rusų, 15 proc. armėnų, 15 proc. persų, 6 proc. žydų. Šiuo metu daugiau nei 90 proc. Baku gyventojų yra azerbaidžaniečiai.

Nuorodos

• Baku svetainė (angl.)