Ūmėdės

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Russula

Auksiškoji ūmėdė (Russula claroflava)

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Grybai ( Fungi)
Skyrius:	Papėdgrybūnai ( Basidiomycota)
Klasė:	Papėdgrybiai ( Basidiomycetes)
Eilė:	Ūmėdiečiai ( Russulales)
Šeima:	Ūmėdiniai ( Russulaceae)
Gentis:	Ūmėdės ( Russula)

Index Fungorum

Ūmėdės (Russula) – ūmėdinių (Russulaceae) šeimos grybų gentis.

Tai viena didžiausių ir praktiniu požiūriu svarbiausių kepurėtųjų grybų genčių. Lotyniškai ūmėdė vadinama Russula (lot. russulus – rausvas). Beveik visos ūmėdės valgomos, išskyrus labai karčias, deginančias liežuvį (piktoji ūmėdė).

Japonijoje aptinkama vietinė (endeminė) nuodinga ūmėdė Russula subnigricans, kuriai reikalingos specifinės augimo sąlygos. Ūmėdės auga visame žemės rutulyje, mažiau tik tropikuose ir subtropikuose. Tai mikoriziniai grybai.

Vaisiakūniai įvairaus dydžio. Kepurėlės paviršius lygus, šiurkštus, glitus, jos spalva įvairuoja nuo baltos iki juosvos, įskaitant violetinę, rudą, žalią, raudoną ir geltoną. Jų kepurėles nudažo įvairiaspalviai pigmentai, kurie labai jautrūs šviesai, todėl saulės šviesoje greitai suyra, o ilgai lyjant išplaunami, todėl sodrios spalvos greit išblunka iki pilkšvos ar net baltos. Kepurėlės apačioje esantys lakšteliai laisvi arba prisegtiniai, keičiantys spalvą nuo grybo amžiaus – balti, geltoni, kartais juoduojantys, rausvėjantys. Kotas dažniausiai kiauraviduris, kartais paspaudus pakeičia spalvą. Trama mėsinga, perpjovus arba paspaudus keičia spalvą, malonaus, kartais aitraus deginančio skonio, dažniausiai be kvapo. Nuo geležies sulfato trama pakeičia spalvą.

Grybai švelnaus skonio, karčiųjų rūšių apvirinti valgomi. Kartumu, aitrumu daugiausia pasižymi raudonos spalvos ūmėdės. Geltonos, žalsvos, gelsvai rausvos, melsvai žalsvos ar net baltos dažniausiai nekarčios, vartojamos maistui.

Iš blunkančiosios ūmėdės (Russula decolorans) išskiriamas fermentas rusulinas, vartojamas sūrių gamyboje. Be fermentų, ūmėdėse yra ir vitaminų, riboflavino, nikotino rūgšties, gausu mikro ir makro elementų, organinių rūgščių.

Gentyje yra apie 300 rūšių, Europoje auga apie 200, o Lietuvoje turėtų būti apie 80 rūšių.