Vilna
- Apie Kanados kaimą žr. Vilna (Kanada).
Vilna – pluoštas, esantis avių ir kitų panašių gyvūnų kailio plaukai.
Vilna – gera izoliacinė medžiaga. Ji tampri, gerai sugeria įvairių spalvų dažus. Daugiau nei pusė pasaulio vilnos gaunama Pietų pusrutulyje, o 3/4 jos suvartojama Šiauriniame pusrutulyje.
Vilna – pluoštai sudarantys gyvulių plaukų dangą (avių, ožkų, kupranugarių ir t. t.)
Avių vilna
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žinomiausia yra avių vilna.
Avių vilnoje gali būti keturių rūšių plaukai :
- Pūkai – ploniausi, smulkiai rangyti, beveik apvalaus skerspjūvio plaukai. Paviršių dengia suragėję žvyneliai, o vidų sudaro kamštinis audinys. Nuo kamštinio audinio priklauso audinio tąsumas, stiprumas ir t. t. Bei nuo šiame audinyje esančio pigmento priklauso jo spalva.
- Akuotai – stori, šiurkštūs, tiesūs plaukai. Juose be kamštinio audinio ir suragėjusių žvynelių dar yra ir šerdis.
- Pereinamieji – pusiau šiurkštūs, pusiau švelnūs plaukai, kurių šerdis su nutrūkimais.
- Negyvieji – patys storiausi, padengti storais suragėjusiais žvyneliais plaukai. Jų plonas kamštinis audinys, bet stora šerdis. Šie plaukai standūs ir nestiprūs, sunkiai dažomi.
Taip pat vilna skirstoma pagal storį į:
- Ploną – sudarytą iš smulkiai rangytų plaukų. Ji vertingiausia, aukštos kokybės. Gaminama iš merinosų veislės avių, bei poros mišrių veislių.
- Pusplonę – sudaro plonesni pūkai ir pereinamieji plaukai.
- Pustorę – be pūkų bei pereinamųjų plaukų joje dar yra ir akuotų.
- Storą – sudaro visų rūšių plaukai. Prastos kokybės.
Vilnos kokybę lemia plonumas ir ilgumas.
Vilnos savybės:
- įvairus plonumas ir ilgis;
- veliasi;
- nuo per aukštos temperatūros traukiasi;
- nuo drėgmės vilnos stiprumas sumažėja 5–15 %;
- tampri ir elastinė, todėl glamžosi;
- higroskopiška;
- kaitinant audinys nesikeičia iki 110 °C temperatūros.
