Sent Lusija

angl. Saint Lucia


Vėliava	Herbas

Himnas: „Sent Lusijos sūnūs ir dukros“

Sent Lusija žemėlapyje

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Kastris

Didžiausias miestas

Kastris

Valstybės vadovai
• karalius
• Generalgubernatorius
• premjeras

Karolis III
Cyril Errol Charles
Philip J. Pierre

Plotas
• Iš viso
• % vandens

616 km² (176)
1,6 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

187 768 (189)
273,47 žm./km² (28)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2002 (progn.)
0,86 mlrd. $ (173)
4 800 $ (105)

Valiuta

Rytų Karibų doleris

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC -4

Nepriklausomybė

nuo JK
1979 m. vasario 22 d.

Interneto kodas

.lc

Šalies tel. kodas

+1-758

Sent Lusija (angl. Saint Lucia) – sala ir valstybė Mažuosiuose Antiluose, skiriančiuose Atlanto vandenyną nuo Karibų jūros. Artimiausi salos kaimynai – Sent Vinsentas ir Grenadinai pietuose, Barbadosas pietryčiuose ir Martinika šiaurėje. Dėl dažnai besikeitusios britų ir prancūzų valdžios šalis dažnai vadinama „Vest Indijos Helene“ – lyginama su mitine gražiausia pasaulio moterimi, dėl kurios kilo Trojos karas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Sent Lusijos istorija.

Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos.

Sent Lusija – viena iš Priešvėjinių Antilų salų, vardą gavusi nuo Šventosios Liucijos. Pirmieji europiečiai saloje apsilankė apie 1500 m. Pirmąją kolonizaciją įvykdė Prancūzija 1660 m. Didžioji Britanija valdė salą nuo 1663-ųjų iki 1667-ųjų, vėliau 14 kartų kovojo dėl šios salos su Prancūzija, kol galiausiai visiškai užvaldė Sent Lusiją 1814 m. Nuo 1958 iki 1962 m. šalis buvo Vest Indijos federacijos dalis. Nepriklausoma šalimi Sent Lusija tapo 1979 m. vasario 22 d.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Sent Lusijos politinė sistema.

Sent Lusija – Britų Tautų Sandraugai priklausanti valstybė. Faktinis šalies vadovas – Anglijos karalius, atstovaujamas generalgubernatoriaus. Šis skiria premjerą ir tvirtina ministrų tarybą. Įstatymų leidybos valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui – Asamblėjos Rūmams (17 narių) ir Senatui (11 narių). Galioja 1979 m. konstitucija.

Sent Lusija priklauso Karibų bendrijai (CARICOM) ir Rytų Karibų valstybių organizacijai (OECS).

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Sent Lusijos kvartalai.

Sent Lusijos sala yra dalinama į 11 kvartalų:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Sent Lusijos geografija.

Vulkaninė Sent Lusijos sala yra labiau kalnuota nei daugelis kitų Karibų jūros salų. Aukščiausia jos vieta Mount Gimie iškyla 950 m virš jūros lygio. Saloje yra vienas iš keleto ugnikalnių pasaulyje, į kurio kraterį galima įvažiuoti automobiliu. Kitos dvi viršukalnės saloje vadinamos Pitono kalnais. Slėnis tarp jų yra viena gražiausių vietų visame Karibų salyne. 2 909 hektarų teritorija, apimanti Pitonų kalnus, nuo 2004 m. yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Sent Lusijos sostinė yra Kastris, jame gyvena trečdalis salos populiacijos. Iš kitų Karibų valstybių sostinių jis išsiskiria paprasta, tačiau spalvinga architektūra. Keliautojams Kastris pristatomas kaip juvelyrų sostinė.

Sent Lusijos kalnai miškingi, juose teka daug sraunių upių. Vulkaninės pėdsakai pastebimi daugelyje salos vietų. Sufrierre, miestelyje, virš kurio kyla ugnikalnių viršūnės, liko ugnikalnio krateris ir kunkuliuojantys purvo klanai. Į pietus nuo salos vidurio plyti sritis su 18 ugnikalnių ir daugybės kraterių grandine. Saloje daug paplūdimių, kai kurie pietvakariniai apnešti juodu vulkaniniu smėliu.

Salos klimatas yra tropinis, švelninamas šiaurės rytų vėjų. Lietingas sezonas trunka nuo gegužės iki gruodžio. Rifai aplink salą apgyvendinti daugybės retų žuvų rūšių, tinkami snorkelingui ir nardymui.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Sent Lusijos ekonomika.

Žemės ūkis Sent Lusijoje sudaro 5 % salos Bendrojo vidaus produkto (BVP). Pagal išauginamų bananų derlių Sent Lusija tarp Karibų jūros valstybių antra. Žemės ūkyje dirba apie 22 % šalies darbo jėgos. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kokosai, bananai, kakava ir citrusiniai vaisiai. Daugiausiai auginami bananai ir kokosai. Valdžia skatina gyventojus auginti mangus, avokadus, kakavą, kaip papildomus ar pelno produktus. Vandenyse aplink salą žvejojama: 2000 m. sugauta 1795 t žuvų, ypač tunų ir korifenų.

Pramonė Sent Lusijoje sudaro 15 % salos BVP. Pramonėje dirba apie 25 % salos darbo jėgos. Gaminami alkoholiniai gėrimai, apranga, apdirbami kokosai, citrinos, surenkami elektroniniai prietaisai.

Eksportuojami bananai, apranga, kokosai, kakava, citrusiniai vaisiai. Importuojamas maistas, chemikalai, degalai, įvairios mašinos, transporto įranga. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Didžioji Britanija ir JAV.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Sent Lusijos demografija.

Didžioji dauguma (82,5 %) salos gyventojų yra juodaodžiai. 11,9 % gyventojų yra maišytos rasės, 2,4 % indiškos kilmės, 1 % baltieji (prancūzų, anglų, airių kilmės). Taip pat yra šiek tiek libaniečių, sirų, iš Rytų Azijos kilusių gyventojų. Oficiali Sant Lusijos kalba yra anglų, tačiau tarp gyventojų (80 %) paplitusi kreolinė kalba (Kwéyòlaka), sudaryta iš prancūzų, anglų, karibų ir afrikietiškų kalbų.

Dauguma Sent Lusijos gyventojų yra krikščionys: 70 % – katalikai, 7 % – Septintosios Dienos adventistai, 6 % – sekmininkai, 2 % – evangelikai, 2 % – anglikonai, 2 % – rastafariečiai.

Vidutinė gyvenimo trukmė – 72,31 m. (2000 m.). Raštingumas – 67 %.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Sent Lusijos kultūra.

Sent Lusijai būdinga karibietiška kultūra – britiškos, prancūziškos ir afrikietiškos kultūros mišinys. Kaip ir kitur Karibuose, Sent Lusijoje kalbama kreolų kalba (orig. kwéyòl), populiari regio, džiazo, soca muzika, vyksta spalvingi karnavalai.

Sent Lusija, nepaisant to, kad yra maža šalis, turi net 2 Nobelio premijų laureatus – ekonomistą Arthur Lewis ir poetą Derek Walcott.