Brunėjus

Brunėjaus Darusalamas

malaj. Negara Brunei Darussalam


Vėliava	Herbas

Himnas: „Dieve, laimink sultoną“

Brunėjus žemėlapyje

Valstybinė kalba

malajų, anglų

Sostinė

Bandar Seri Begavanas

Didžiausias miestas

Bandar Seri Begavanas

Valstybės vadovai
• Sultonas
• -
• -

Hassanal Bolkiah
-
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

5 770 km² (162)
8,6 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

434 448 (174)
65,76 žm./km² (101)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2015
29,97^[1] mlrd. $ (121)
78 369^[2] $ (5)

Valiuta

Brunėjaus doleris

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC +8
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Jungtinės Karalystės
1984 m. sausio 1 d.

Interneto kodas

.bn

Šalies tel. kodas

673

Kirčiavimas

Brunė̃jus^[3]

Brunėjus arba Brunėjaus Valstybės Darusalamas (Negara Brunei Darussalam/نڬارا بروني دارالسلام, Brunėjaus Valstybė, Taikos Užuovėja) – valstybė Pietryčių Azijoje, Borneo saloje. Ribojasi su Malaizija ir Pietų Kinijos jūra.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus istorija.

Brunėjaus istorija yra neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. Čia nuo I tūkst. vidurio egzistavo thalasokratinė valstybė: kinų šaltiniai mini hinduistinę Poni valstybę, su kuria Kinija palaikė prekybinius santykius. XIV a Poni, kaip ir visas Malajų salynas buvo įjungtas į Madžapadhito imperiją, tačiau priklausomybė buvo daugiau nominali.

XV a, Brunėjui vystant aktyvius ryšius su Melakos sultonatu, čia atkeliavo islamas, įkurtas Brunėjaus sultonatas ir pradėta sultonų dinastija, egzistuojanti iki šiol. Tuo metu sultonatas kontroliavo didžiules teritorijas Borneo šiaurėje (beveik sutampančias su dabartine Rytų Malaizija), steigė savo kolonijas Filipinų salose – įkūrė musulmoniškas gyvenvietes, tarp jų ir Manilą.

XVI a pabaigoje sultonato ekspansija buvo sustabdyta ispanų, kurie kolonizavo Filipinų salas, įkurdami Filipinus. Keičiantis prekybos srautams bei geopolitinei situacijai, silpo ir sultonatas. Jis nebepajėgė konkuruoti ir su kitais sultonatais, tokiais kaip Sulu sultonatas ar Magindanao. XVII a. II pusėje Brunėjus atidavė didžiules teritorijas (dab. Sabahas) Sulu sultonui.

XIX a Malajų salyne labai suaktyvėjo britai. 1839 m keliautojas Džeimsas Brukas padėjo sultonui numalšinti sukilimą, už ką kaip dovaną gavo nedidelę teritoriją aplink Kučingo miestą. Plėsdamas teritorijas Brunėjaus sąskaita, jis sukūrė Saravako karalystę. Panašiu metu Didžioji Britanija iš Sulu sultono išsinuomavo Sabaho teritoriją, kuri tapo Šiaurės Borneo kolonija. Abi sritys šiuo metu sudaro Rytų Malaiziją. Realiai likusi sultono valdžioje teritorija (ir esanti šiuolaikinio Brunėjaus teritorija) irgi tapo britų protektoratu.

Brunėjaus, buvusio Britų imperijos užkampio ir piratų prieglobsčio, padėtis labai pasikeitė 1929 m. jame atradus naftos ir gamtinių dujų.^[4] Šis atradimas aktualus ir šiandien: dabar tai viena iš turtingiausių pasaulio šalių.

Po Antrojo pasaulinio karo vykstant intensyviai dekolonizacijai, iš buvusių britų valdomų sričių buvo suformuota Malaizija. Brunėjui, kaip ir Singapūrui, buvo siūloma į ją įsijungti, tačiau sultonas atsisakė, iki pat 1984 m. likdamas Jungtinės Karalystės protektoratu.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus politinė sistema.

Brunėjus yra absoliutinė monarchija, kurios aukščiausiasis valdovas yra sultonas (valdo Bolkija dinastija; nuo 1967 m. sultonu yra Hasanalis Bokija). Sultonas taip pat yra šalies ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, visi svarbiausi politiniai postai priklauso karališkajai šeimai. Veikia 36 vietų parlamentas, tačiau jo vaidmuo labiau marionetinis.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus rajonai.

Brunėjus administraciškai suskirstytas į 4 rajonus (daerah), šie savo ruožtu skirstomi į mukimus, kurių šalyje iš viso yra 38. Temburongo rajonas yra atskirtas Malaizijos (eksklavas).

Rajonai:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus geografija.

Brunėjus įsikūręs Borneo salos šiaurėje, Pietų Kinijos jūros ir Brunėjaus įlankos pakrantėje. Kranto linijos ilgis 161 km. Iš kitų pusių šalį supa Malaizija (sienos ilgis 381 km). Didesniąją šalies dalį (teritorijas į pietus nuo pakrantės) užima tropinės džiunglės. Pietiniu pakraščiu driekiasi kalnai, labiausiai kalnuotas yra Temburongo rajonas, kuriame stūkso aukščiausia šalies vieta – Bukit Pagonas (1850 m). Nuo kalnų link jūros teka neilgos, bet vandeningos upės – Brunėjus, Belaitas, Pandaruanas, Temburongas, Tetongas ir kt. Dalis jų sudaro mangrovėmis apaugusias estuarijas. Temburonge yra vienintelis šalyje Ulu Temburongo nacionalinis parkas.

Klimatas pusiaujinis, vidutinė metinė oro temperatūra 26,1 °C. Metų bėgyje temperatūra kinta labai nežymiai. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 2800 mm. Lietingiausia būna spalio–gruodžio laikotarpiu, sausiausia – vasarį–kovą. Pasitaiko taifūnų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus ekonomika.

Svarbiausia pramonės šaka – gavybos pramonė. Naftos ir gamtinių dujų gavyba sudaro 90 % šalies BVP. Per dieną išgaunama ~167 tūkst. barelių naftos; tai 4 pagal apimtį naftos tiekėja iš Pietryčių Azijos šalių. Suskystintų dujų paruošiama ~25,3 mln. m³ (9-a vieta pasaulyje).

Didžioji dalis maisto ir buitinės produkcijos į šalį importuojama (daugiausia iš kitų Pietryčių Azijos šalių). Brunėjuje yra aliejinių palmių, hevėjos plantacijų, auginami ryžiai, sago palmės, veisiami buivolai, ožkos, kiaulės, verčiamasi žvejyba. Vystomas turizmas.

Pagrindiniai eksporto partneriai yra Japonija, Pietų Korėja, Indija, Australija, Naujoji Zelandija. Pagrindiniai importo partneriai – Singapūras, Kinija, Jungtinė Karalystė, Malaizija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus demografija.

Didžioji dauguma Brunėjaus gyventojų susitelkę vakarinės šalies dalies šiaurinėje pakrantėje. Ten yra visi svarbiausi miestai – Bandar Seri Begavanas, Muara, Kvala Belaitas, Džerudongas, Tutongas, Serija. Pietinė šalies dalis ir visas Temburongo rajonas gyvenami retai.

Oficiali Brunėjaus kalba yra malajų. Taip pat yra paplitusios kinų ir anglų kalbos. Vietinė malajų kalbos atmaina, kuria kalba apie du trečdaliai gyventojų, gerokai skiriasi nuo standartinės malajų kalbos.

Pasak 2001 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 92,7 % (vyrų – 95,2 %, moterų – 90,2 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Brunėjuje yra 75,74 metų – truputį didesnė negu Lietuvos.^[5] Gyventojų amžiaus struktūra: ^[5]

Pasiskirstymas pagal religijas^[5]
Religija			Procentai
Musulmonai			67 %
Budistai			13 %
Krikščionys			11 %
Ateistai			7 %
Vietinių religijų atstovai			2 %

0-14 metų: 26,6 %
15-64 metų: 70,1 %
65 metų ir vyresni: 3,3 % (2009 m. apsk.)

Etninė sudėtis:^[5]

malajai – 66,3 %
kinai – 11,2 %
vietiniai (ibanai, dusunai, melanau ir kt.) – 3,4 %
kiti (indai, filipiniečiai) – 19,1 % (2004 m. apsk.)

Valstybinė šalies religija yra islamas (šafijitų atšakos sunizmas). Šią religiją išpažįsta daugiausia malajai, dalis kinų. Dauguma Brunėjais kinų išpažįsta kinų tikėjimus (budizmas, daoizmas, kinų liaudies religija), yra krikščionių (daugiausia imigrantai), nereligingų žmonių. Džiunglių tautos dar išpažįsta savo vietinius tikėjimus.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Brunėjaus kultūra.

Brunėjuje vyrauja islamo paveikta malajų kultūra, tačiau čia ji kur kas konservatyvesnė nei Malaizijoje ar Indonezijoje. Šalyje galioja šariato teisė. Miestuose gan ženkli kinų kultūros įtaka.

Veikia keletas universitetų, iš kurių svarbiausias Brunėjaus Darusalamo universitetas (įkurtas 1985 m.). Pastatyta nemažai naujų, ištaigingų mečečių, iš kurių didžiausia ir garsiausia yra Sultono Omaro Ali Saifudino mečetė. Sultonas gyvena milžiniškuose Istana Nurul Imano rūmuose. Didelė dalis Brunėjaus gyventojų tebegyvena tradiciniuose mediniuose nameliuose ant polių. Didžiausias tokių gyvenviečių konglomeratas yra Kampong Ajero rajonas Bandar Seri Begavane.

Brunėjaus virtuvė panaši į kitų regiono šalių: vyrauja patiekalai iš ryžių ir žuvies. Dėl islamo apribojimų kiauliena ir alkoholis nevartojami. Džiunglėse maistui medžiojami elniai. Būdingas Brunėjaus patiekalas yra ambuyat, gaminamas iš sago šerdies.

Brunėjus sporto pasiekimais nežymus, tačiau čia žaidžiamas krepšinis, futbolas, regbis, vyksta golfo čempionatai, maratono varžybos. Brunėjų atstovauja po 1–3 sportininkus (lengvaatlečius, plaukikus) vasaros olimpinėse žaidynėse, tačiau aukštesnių vietų jiems iškovoti nėra pavykę.