Pereiti prie turinio

Karolis III (Jungtinė Karalystė)

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Karolis III (Britanija))
Kitos reikšmės – Karolis III.
Karolis III
Jungtinės Karalystės ir kitų Tautų Sandraugos šalių karalius
Karolis III 2023 m.
Vindzorai
Jungtinės Karalystės karaliaus herbas
Jungtinės Karalystės karaliaus herbas
Visas vardas Karolis Pilypas Artūras Jurgis[a]
Gimė 1948 m. lapkričio 14 d. (75 metai)
Londonas, Anglija
Tėvas Princas Filipas
Motina Elžbieta II
Sutuoktinis (-ė) Princesė Diana
Karalienė Kamila
Vaikai Princas Viljamas
Princas Haris
Jungtinės Karalystės ir kitų Tautų Sandraugos šalių karalius
Valdė 2022 m. rugsėjo 8 d. – dabar
Karūnavimas 2023 m. gegužės 6 d.
Pirmtakas Elžbieta II
Vikiteka Karolis III (Jungtinė Karalystė)

Karolis III[b] (angl. Charles III, g. 1948 m. lapkričio 14 d.) – Jungtinės Karalystės, 14-os užjūrio teritorijų[c] ir kitų Tautų Sandraugos šalių karalius. Vyriausias Elžbietos II ir Princo Filipo sūnus. Karolis III sosto įpėdinis buvo nuo 1952 m., o 2022 m. rugsėjo 8 d. tapo Jungtinės Karalystės karaliumi.[1] 2023 m. gegužės 6 d. Karolis III oficialiai karūnuotas.[2]

Ankstyvasis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čarlzo krikštynos 1948 m. Iš kairės į dešinę – karalius Jurgis VI (senelis), princesė Elžbieta (motina), princas Filipas (tėvas) ir karalienė motina Elžbieta (senelė).

Čarlzas gimė 1948 m. lapkričio 14 d., 21:14 val. (GMT),[3] kai Jungtinės Karalystės soste buvo jo senelis Jurgis VI. Princas buvo pirmasis princesės Edinburgo kunigaikštienės Elžbietos ir Edinburgo kunigaikščio Filipo vaikas.[4] 1948 m. gruodžio 15 d. Čarlzas pakrikštytas Bakingamo rūmų muzikinėje menėje – jam buvo suteiktas Karolio Pilypo Artūro Jurgio vardas.[5] Kaip ir kiti tituluoti karališkosios šeimos nariai, princas savo pavardės įprastai nenaudoja.[6]

1952 m. vasario 6 d. mirus Čarlzo seneliui, jo motina tapo karaliene Elžbieta II, o šis iškart tapo naujuoju sosto įpėdiniu. Pagal karaliaus Eduardo III 1337 m. paskelbtą chartiją, princas tradiciškai perėmė Kornvalio ir Rotsėjaus hercogo, Kariko grafo, Renfrio barono, Salų lordo bei Škotijos princo titulus.[4] 1953 m. birželio 2 d. Čarlzas dalyvavo savo motinos Elžbietos II karūnacijoje Vestminsterio vienuolyne.[7] Jis mokėsi Čymo ir Gordonstouno mokyklose, Gylongo gramatikos mokykloje Australijoje.

Velso princas (1958–2022)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čarlzas Velso princu ir Česterio grafu tapo 1958 m. liepos 26 d.[8] Vis dėlto oficiali princo investitūros ceremonija įvyko 1969 m. liepos 1 d., kai jį Kernarvono pilyje karūnavo Elžbieta II[9] – šis įvykis Velse sulaukė itin didžiulio pasipriešinimo.[10] Kitais metais jis užėmė vietą Lordų Rūmuose.[11][12] 1974 m. birželio 13 d. princas šiuose rūmuose pasakė kalbą ir tapo pirmuoju karališkosios šeimos nariu, prabilusiu parlamento rūmuose po karaliaus Eduardo VII apsilankymo 1884 m.[13] Jis kalbą pasakė ir 1975 m.

Tapęs princu Čarlzas pradėjo aktyviau įsitraukti į viešuosius karališkos šeimos reikalus – 1976 m. jis įkūrė labdaros fondą „The Prince's Trust“,[14] o 1981 m. apsilankė Jungtinėse Valstijose.[15] XX a. 8 deš. viduryje princas Australijos ministrui pirmininkui Džonui Malkolmui Freizeriui (John Malcolm Fraser) išreiškė norą užimti generalinio gubernatoriaus (monarcho atstovo) pareigas Australijoje, bet visuomenei neparodžius didesnio susidomėjimo ši iniciatyva žlugo.[16] „Ką gi tau reikia manyti, kai esi pasiruošęs kažką nuveikti, kad padėtum, bet tau tiesiog pasakoma, jog esi nelaukiamas?“ – anuomet į publikos nuotaikas sureagavo Čarlzas.[17]

2022 m. rugsėjo 8 d. tapęs karaliumi Karoliu III, jis šiuos savo ir savo žmonos Kamilos titulus perdavė Princui Viljamui ir jo žmonai Ketrin. Sosto įpėdinis visada tradiciškai yra Velso princas.[18]

Karo tarnyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čarlzas tarnavo Karališkosiose oro pajėgose ir Karališkajame laivyne. Besimokydamas Kembridže antrus metus, jis kartu treniravosi Karališkosiose oro pajėgose, kur drauge su likusia Kembridžo universiteto oro eskadrile[19] mokėsi pilotuoti kovinį lėktuvą. 1971 m. rugpjūčio mėn. princas pelnė įgulos lakūno ženklelį.[20][21]

1971 m. rugsėjo mėn. įvykus lakūnų mokslų baigimo ceremonijai Čarlzas pradėjo tarnybą šalies laivyne, kur dalyvavo Karališkojo Dartmuto jūrų koledžo rengiamuose šešių mėnesių apmokymo kursuose. 1971–1972 m. jis tarnavo raketas gabenančiame eskadriniame minininke „HMS Norfolk“ bei fregatose „HMS Minerva“. 1974 m. jis tarnybą tęsė fregatoje „HMS Jupiter“, tais pačiais metais tapo sraigtasparnio pilotu Jouvilio karinėje oro bazėje bei prisijungė prie 845-osios jūrinės oro eskadrilės, veikusios lėktuvnešyje „HMS Hermes“. Čarlzas aktyvioje laivyno tarnyboje praleido 10 mėnesių, o nuo 1976 m. vasario 9 d. vadovavo pakrančių minų laive-naikintuve „HMS Bronington“. 1977 m. jis buvo paskirtas Parašiutininkų pulko vyriausiuoju pulkininku, o kitais metais dalyvavo parašiutininkų apmokymuose „RAF Brize Norton“.[22]

Asmeninis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai su ledi Diana Spencer

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čarlzas ir Diana ant Uluru uolos Australijoje. 1983 m. kovo mėn.

1977 m. Čarlzas su Diana Spencer susipažino Althorpo dvare, kuriame ji gyveno. Tuo metu princas draugavo su jos seserimi Sara (Sarah), o su pačia Diana romantinius santykius užmezgė 7 deš. viduryje. Kai Čarlzas bei Diana drauge sėdėjo ant šieno ryšulio dalyvaudami draugo surengtoje iškyloje, ši atsiminimuose yra užsiminusi, kad princas atrodė labai nelaimingas ir po mylimo dėdės lordo Mauntbateno (Mountbatten) laidotuvių jam reikėjo artimo paguodos. Spaudoje rašyta, kad „be ryškiai prabilusio jausmo, jis pradėjo apie ją galvoti kaip apie galimą žmoną“. Diana kartu su Čarlzu apsilankė Balmoralo pilyje bei Sandringamo dvare.[23]

Čarlzo pusbrolio Nortono Nečbulio (Norton Knatchbull) ir jo žmonos teigimu, Dianai veikiausiai neatrodė, kad princas ją išties myli. Vis dėlto poros santykiai sulaukė didžiulio spaudos ir paparacų susidomėjimo. Princas Filipas savo sūnui pasakė, kad jo delsimas išsklaidyti žiniasklaidos spekuliacijas apie jųdviejų santykius su Diana gali padaryti didžiulę žalą jos reputacijai ir ragino princą vesti. Manydamas, kad Diana atitinka deramos žmonos kriterijus ir žiūrėdamas rimtai į tėvo spaudimą, princas pradėjo svarstyti apie vedybas.[23] 1981 m. pora priėmė sprendimą susituokti, o vėliau susilaukė dviejų sūnų – Princo Viljamo (g. 1982 m.) ir Princo Hario (g. 1984 m.).

Čarlzas ir Diana Edmontone, Albertoje, Kanadoje. 1983 m. birželio mėn.

Praėjus penkiems metams po vestuvių poros santuoka pradėjo irti: tam įtakos turėjo ir sutuoktinių 13 metų amžiaus skirtumas.[24] 1986 m. lapkričio mėnesį Čarlzas vėl užmezgė romantinius santykius su Kamila Parker Bouls. 1992 m. įrašytoje vaizdo juostoje Diana prisipažino, jog yra „labai įsimylėjusi kai ką, kas dirba šioje aplinkoje“.[25][26] Manoma, kad šiame pokalbyje omenyje turėtas princesės asmens sargybinis Baris Menakis (Barry Mannakee), kuris 1986 m. buvo perkeltas dirbti į Diplomatinį apsaugos būrį, kuomet viršininkas išsiaiškino apie jųdviejų nederamus santykius.[27] Vėliau Diana užmezgė naujus romantinius santykius su majoru Džeimsu Hevitu (James Hewitt), kuris anuomet dirbo šeimos jojimo instruktoriumi.[28]

Čarlzo bei Dianos susvetimėjimas viešojoje erdvėje buvo plačiai aptarinėjamas žiniasklaidoje: spauda juos pradėjo lyginti su tuomet populiarioje britų radijo komedijoje „The Glums“ rodyta fiktyvia sužadėtinių pora, kurioje vyras vaizduojamas esantis visiškai abejingas savo mylimajai.[29] Biografinėje knygoje „Diana: Tikroji istorija jos pačios žodžiais“ Diana papasakojo apie Čarlzo neištikimybės atvejus.[29] 1996 m. rugpjūčio 28 d. įvyko poros skyrybos.

1997 m. rugpjūčio 31 d. Diana žuvo autoavarijoje Paryžiuje. Čarlzas su Dianos seserimis išskrido į Paryžių, kur pasirūpino princesės kūno pargabenimu į Jungtinę Karalystę.[30] 2003 m. Dianos buvęs liokajus Paulas Burelis (Paul Burrell) paviešino raštelį, kurį jo tvirtinimu Diana parašė 1995 m. – jame aiškinama, kad Čarlzas „planuoja „nelaimingą atsitikimą“ automobilyje, stabdžio gedimą bei rimtą galvos traumą“ tam, kad darkart galėtų vesti.[31] Londono Metropoliteno policija, kuriai buvo pavesta tirti visas galimas nelaimės versijas, iškvietė Čarlzą į apklausą, kurioje princas aiškino, kad atsakingos institucijos apie šį raštelį nieko nežinojo, o pats paaiškinti, kodėl princesė šitaip galėjo parašyti negali.

Santykiai su Kamila Parker Bouls

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čarlzas ir Kamila Jamaikoje. 2008 m. kovo mėn.

Apie Čarlzo ir Kamilo sužadėtuves pranešta 2005 m. vasario 10 d.[32] Vadovaujantis 1772 m. Karališkųjų santuokų aktu, karalienės leidimas tuoktis išduotas 2005 m. kovo 2 d.[33] Kanados teisingumo departamentas nusprendė, kad Karalienės Kanados slaptosios tarybos leidimas susituokti nėra būtinas, nes ši sąjunga įpėdinio, valdysiančio Kanados valstybę, nenulems.[34]

Čarlzas tapo vieninteliu karališkosios šeimos nariu, kurio santuoka Anglijoje buvo civilinė, o ne bažnytinė. Britanijos valstybinių institucijų XX a. 6–7 deš. išleistuose dokumentuose, kuriuos paviešino BBC, aiškinama, kad ši santuoka neteisėta. Vis dėlto šiuos išaiškinimus Čarlzo atstovas spaudai atmetė – jie įvertinti kaip teisiškai nebegaliojantys.[35]

Čarlzo tėvai šiose vestuvėse nedalyvavo: karalienės Elžbietos II sprendimas dažnai motyvuojamas tuo, kad ši yra Anglijos Bažnyčios galva.[36] Vis dėlto karalienė ir Edinburgo hercogas dalyvavo palaiminimo ceremonijoje bei sutiko jaunavedžius priimti Vindzoro pilyje.[37]

Karalius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įpėdinystė ir karūnacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Karolio III ir Kamilos karūnavimas.
Karolis III kreipiasi į Škotijos parlamentą.

Karolis III perėmė savo motinos pareigas iškart pranešus apie jos mirtį 2022 m. rugsėjo 8 d. Jis buvo ilgiausiai sosto įpėdiniu išbuvęs asmuo Jungtinės Karalystės istorijoje – iki 2011 m. balandžio 20 d. šis rekordas priklausė karaliui Eduardui VII, kuris įpėdiniu išbuvo 59 metus. Karaliumi Karolis III tapo sulaukęs 73 metų – prieš tai vyriausio sostą paveldėjusio monarcho rekordas priklausė Vilhelmui IV, kuris į valdžią atėjo 1830 m.[38]

2022 m. rugsėjo 9 d., 18:00 val. Karolis III pasakė kalbą, skirtą tautai: jos metu valstybės galva atidavė pagarbą savo motinai ir perleido Velso princo pareigas savo vyriausiajam sūnui Viljamui.[39] Kitą dieną Įpėdinystės taryba viešai paskelbė pripažįstanti Karolį III naujuoju karaliumi. Šioje ceremonijoje dalyvavo naujoji karalienė konsortė Kamila, Velso princas Viljamas, ministrė pirminininkė Liz Tras (Liz Truss) bei šeši prieš tai ministro pirmininko pareigas užėmę politikai.[40] Šis iškilmingas pranešimas buvo perskaitytas ir kitose Jungtinės Karalystės šalyse bei jai priklausančiose teritorijose – Škotijoje, Velse, Šiaurės Airijoje, Britų užjūrio teritorijose, Karūnos priklausiniuose, Kanados provincijose bei Australijos valstijose.[41]

Karalius Karolis III ir Kamila po karūnacijos ceremonijos.

Karolio III karūnacija įvyko Vestminsterio abatijoje 2023 m. gegužės 6 d.[42] Šios ceremonijos planai buvo plėtojami daugelį metų ir vadinti Operation Golden Orb.[43] Spaudos pranešimuose buvo rašoma, kad pati Karolio III karūnavimo procesija bus kuklesnė nei jo motinos, o ceremonija „trumpesnė, mažesnė, mažiau kainuojanti ir atviresnė skirtingiems tikėjimams ir bendruomenės grupėms – tai susiję su karaliaus noru atspindėti šiuolaikinės Britanijos etninį įvairumą“.[44] Vis dėlto buvo laikomasi esminių Anglijos Bažnyčios nusistovėjusių tradicijų: ceremoniją sudarė karališkoji priesaika, patepimas, regalijų įteikimas bei pasodinimas į sostą.[45]

Filantropinė ir labdarinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karalius Karolis III rūpinasi įvairiomis socialinėmis ir humanitarinėmis labdaromis: 1976 m. jis įkūrė Princo fondą, yra daugelio labdaros organizacijų rėmėjas ar prezidentas. Jis keletą dešimtmečių remia ekologišką žemdirbystę, bando atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitą. Jo pastangos gamtosaugoje buvo įvertintos daugybe apdovanojimų.[46][47] Be to, jis rūpinasi istorinių pastatų apsauga, yra žolininkystės ir alternatyvios medicinos propaguotojas.

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Velso princas su šeima, 1957 m.
    Velso princas su šeima, 1957 m.
  • Princas Čarlzas (vėliau Karolis III), 1972 m.
    Princas Čarlzas (vėliau Karolis III), 1972 m.
  • Princas Čarlzas sako kalbą karalienės vardu, 2022 m.
    Princas Čarlzas sako kalbą karalienės vardu, 2022 m.
  • Karolis III ir Kamila po karūnacijos, 2023 m.
    Karolis III ir Kamila po karūnacijos, 2023 m.
  • Karolio III monograma su Tiudorų karūna ir su Škotijos karūna
    Karolio III monograma su Tiudorų karūna ir su Škotijos karūna

Pastabos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Nesulietuvinta forma – Charles Philip Arthur George.
  2. ↑ Pagal krikščioniškas tradicijas karalių ir karalienių vardai kiekvienoje kalboje yra pateikiami jiems įprasta tradicine forma. Sulietuvinta vardo Charles forma – Karolis.
  3. ↑ Likusiomis užjūrio valdomis yra laikomos Antigva ir Barbuda, Australija, Bahamos, Belizas, Kanada, Grenada, Jamaika, Naujoji Zelandija, Papua Naujoji Gvinėja, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Saliamono salos bei Tuvalu.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „King Charles III, the new monarch“. BBC News. 2022 m. rugsėjo 9 d. Nuoroda tikrinta 2022-09-09.
  2. ↑ „Karūnacijoje pasirodė ir prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana: pirmoji ponia pasirinko subtilų įvaizdį“. Delfi. 2023 m. gegužės 6 d. Nuoroda tikrinta 2023 m. gegužės 7 d..
  3. ↑ „No. 38455.“ (anglų k.). The London Gazette. 1948-11-15. 1 psl.
  4. ↑ 4,0 4,1 Brandreth, Gyles (2007). „Charles and Camilla: Portrait of a Love Affair [Čarlzas ir Kamila: Meilės romano portretas].“ Random House. ISBN 978-0-0994-9087-6.
  5. ↑ „HRH The Prince of Wales | Prince of Wales [Jo Šviesybė, Velso princas | Velso princas].“ (anglų k.). Clarence House. Originalas archyvuotas 2023-04-09. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  6. ↑ „The Book of the Baptism Service of Prince Charles [Princo Čarlzo krikšto apeigos knyga].“ (anglų k.). Royal Collection Trust. Originalas archyvuotas 2023-04-20. Nuoroda tikrinta 2023-04-25.
  7. ↑ „50 facts about the Queen's Coronation [50 karalienės karūnacijos faktų].“ (anglų k.). www.royal.uk. Originalas archyvuotas 2021-02-07. Nuoroda tikrinta 2019-01-03.
  8. ↑ "No. 41460". The London Gazette. (1958-07-29).  „The Prince of Wales – Previous Princes of Wales.“ (anglų k.). 4733 psl. Originalas archyvuotas 2008-10-11. Nuoroda tikrinta 2008-10-12.
  9. ↑ „The Prince of Wales – Investiture.“ (anglų k.). Clarence House. Originalas archyvuotas 2008-10-20. Nuoroda tikrinta 2008-10-12.
  10. ↑ Jones, Craig Owen (2013). „Songs of Malice and Spite?“: Wales, Prince Charles, and an Anti-Investiture Ballad of Dafydd Iwan.“ (PDF) (anglų k.). Michigan Publishing. 1 psl.
  11. ↑ „H.R.H. The Prince of Wales Introduced.“ (anglų k.). Hansard. 1970-02-11. HL Deb vol 307 c871. Originalas archyvuotas 2020-10-19. Nuoroda tikrinta 2019-10-16. 
  12. ↑ „The Prince of Wales – Biography.“ (anglų k.). Prince of Wales. Originalas archyvuotas 2012-11-09. Nuoroda tikrinta 2008-10-12.
  13. ↑ Shuster, Alvin (1974-06-14). „Prince Charles Speaks in Lords.“ (anglų k.). The New York Times. Originalas archyvuotas 2020-04-29. Nuoroda tikrinta 2018-06-12.
  14. ↑ „The Prince's Trust.“ (anglų k.). The Prince's Charities. Originalas archyvuotas 2008-09-21. Nuoroda tikrinta 2008-10-12.
  15. ↑ Ferretti, Fred (1981-05-18). „Prince Charles pays a quick visit to city.“ (anglų k.). The New York Times. Originalas archyvuotas 2020-04-29. Nuoroda tikrinta 2013-08-22.
  16. ↑ Daley, Paul (2015-11-09). „Long to reign over Aus? Prince Charles and Australia go way back.“ (anglų k.). The Guardian. Originalas archyvuotas 2018-06-13. Nuoroda tikrinta 2018-06-13.
  17. ↑ David Murray (2009-11-24). „Next governor-general could be Prince Harry, William.“ (anglų k.). The Australian. Originalas archyvuotas 2020-04-29. Nuoroda tikrinta 2018-06-12.
  18. ↑ „King Charles names William and Kate the Prince and Princess of Wales“. Reuters. 2022 m. rugsėjo 9 d. Nuoroda tikrinta 2022-09-09.
  19. ↑ Brandreth (2007). „Military Career of the Prince of Wales.“ (anglų k.). Prince of Wales, 169–170 psl. Originalas archyvuotas 2013-05-14. Nuoroda tikrinta 2013-04-19.
  20. ↑ „Prince Charles after receiving his wings 20 August 1971.“ (anglų k.). Royal Collection Trust. Originalas archyvuotas 2022-10-05. Nuoroda tikrinta 2022-10-05.
  21. ↑ „Prince Charles attends RAF Cranwell ceremony.“ (anglų k.). BBC News. 2020-07-16. Originalas archyvuotas 2022-10-05. Nuoroda tikrinta 2022-10-05.
  22. ↑ „Prince Charles: Video shows 'upside down' parachute jump.“ (anglų k.). BBC News. 2021-07-15. Originalas archyvuotas 2022-10-05. Nuoroda tikrinta 2022-10-05.
  23. ↑ 23,0 23,1 Dimbleby, Jonathan (1994). The Prince of Wales: A Biography. William Morrow and Company. ISBN 0-6881-2996-X.
  24. ↑ Smith, Sally Bedell (2000). „Diana in Search of Herself: Portrait of a Troubled Princess [Diana savose paieškose: neramios princesės portretas].“ (anglų k.). Signet. ISBN 978-0-4512-0108-9.
  25. ↑ „Diana 'wanted to live with guard' [Diana „norėjo gyventi su sargybiniu“].“ (anglų k.). BBC News. 2004-12-07. Originalas archyvuotas 2017-07-31. Nuoroda tikrinta 2017-07-31.
  26. ↑ Langley, William (2004-12-12). „The Mannakee file [Menakio rinkmena].“ (anglų k.). The Daily Telegraph. Originalas archyvuotas 2017-07-31. Nuoroda tikrinta 2017-07-31.
  27. ↑ Milmo, Cahal (2004-12-08). „Conspiracy theorists feast on inquiry into death of Diana's minder [Sąmokslo teoretikai džiaugiasi tyrimu dėl mirusio Dianos prižiūrėtojo].“ (anglų k.). The Independent (UK). Originalas archyvuotas 2017-08-01. Nuoroda tikrinta 2017-07-31.
  28. ↑ Duboff, Josh (2017-03-13). „Princess Diana's Former Lover Maintains He Is Not Prince Harry's Father [Princesės Dianos buvęs mylimasis laikosi požiūrio, kad šis nėra princo Hario tėvas].“ (anglų k.). Vanity Fair. Originalas archyvuotas 2019-06-26. Nuoroda tikrinta 2018-11-25.
  29. ↑ 29,0 29,1 Quest, Richard (2002-06-03). „Royals, Part 3: Troubled times [Karališkoji šeima, III dalis: Neramūs laikai].“ (anglų k.). CNN. Originalas archyvuotas 2016-06-15. Nuoroda tikrinta 2023-01-22.
  30. ↑ Whitney, Craig R. (1997-08-31). „Prince Charles Arrives in Paris to Take Diana's Body Home [Princas Čarlzas atvyko į Paryžių, kad pasiimtų Dianos kūną namo].“ (anglų k.). The New York Times. Originalas archyvuotas 2013-12-06. Nuoroda tikrinta 2014-05-05.
  31. ↑ „Diana letter 'warned of car plot' [Dianos laiškas „perspėjęs apie automobilio siužetą“].“ (anglų k.). CNN. 2003-10-20. Originalas archyvuotas 2003-12-12. Nuoroda tikrinta 2019-04-14.
  32. ↑ „Profile: Duchess of Cornwall [Profilis: Kornvalio kunigaikštienė].“ (anglų k.). BBC News. 2012-04-09. Originalas archyvuotas 2023-05-03. Nuoroda tikrinta 2023-05-03.
  33. ↑ „Order in Council [Tarybos sprendimas].“ (anglų k.). The National Archives. 2005-03-02. Originalas archyvuotas 2010-11-03. Nuoroda tikrinta 2012-02-20.
  34. ↑ Valpy, Michael (2005-11-02). „Scholars scurry to find implications of royal wedding [Akdemikai skuba ieškoti karališkų vedybų pasekmių].“ (anglų k.). The Globe and Mail. Torontas. Originalas archyvuotas 2020-07-27. Nuoroda tikrinta 2009-03-04.
  35. ↑ Valstybės sekretorius konstituciniams reikalams ir lordas kancleris (Lordas sakalininkas iš Torotono) (2005-02-24). „Royal Marriage; Lords Hansard Written Statements 24 Feb 2005 : Column WS87 (50224-51).“ (anglų k.). Publications.parliament.uk. Originalas archyvuotas 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 2008-10-12.
  36. ↑ „Q&A: Queen's wedding decision [Klausimai ir atsakymai: Karalienės sprendimas dėl vedybų].“ (anglų k.). BBC News. 2005-02-23. Originalas archyvuotas 2009-01-11. Nuoroda tikrinta 2012-09-17.
  37. ↑ „Charles And Camilla Finally Wed, After 30 Years Of Waiting, Prince Charles Weds His True Love [Čarlzas ir Kamila pagaliau susituokia. Po 30 metų laukimo, princas Čarlzas veda savo tikrąją meilę].“ (anglų k.). CBS News. 2005-04-09. Originalas archyvuotas 2010-11-12. Nuoroda tikrinta 2008-10-12.
  38. ↑ Rayner, Gordon (2013-09-19). „Prince of Wales will be oldest monarch crowned [Velso princas buvo vyriausias karūnuotas monarchas].“ (anglų k.). The Daily Telegraph. Originalas archyvuotas 2013-09-20. Nuoroda tikrinta 2013-09-20.
  39. ↑ „King Charles III pays tribute to his 'darling mama' in first address [Karalius Karolis III atiduoda pagarbą savo „brangiai mamulei“ pirmajame kreipimesi].“ (anglų k.). BBC News. 2022-09-09. Originalas archyvuotas 2022-09-10. Nuoroda tikrinta 2022-09-10.
  40. ↑ Ratcliffe, Rebecca (2022-09-10). „Charles III is proclaimed King [Karolis III paskelbiamas karaliumi].“ (anglų k.). The Guardian. Originalas archyvuotas 2022-09-10. Nuoroda tikrinta 2022-09-10.
  41. ↑ Torrance, David (2022-09-29). „The Accession of King Charles III [Karaliaus Karolio III įpėdinystė]“ (PDF). (anglų k.). Bendruomenių rūmų biblioteka, 21 psl. Originalas archyvuotas (PDF) 2023-04-25. Nuoroda tikrinta 2023-04-25.
  42. ↑ „Coronation on 6 May for King Charles and Camilla, Queen Consort [Gegužės 6 d. vyksianti karaliaus Karolio ir karalienės konsortės Kamilos karūnacija].“ (anglų k.). BBC News. 2022-10-11. Originalas archyvuotas (PDF) 2022-10-11. Nuoroda tikrinta 2022-10-11.
  43. ↑ Mahler, Kevin (2022-02-14). „Ghosts? Here's the true tale of things that go bump in the night [Šmėklos? Štai tikroji pasaka apie dalykus, kurie išnyra naktį].“ (anglų k.). The Times. Originalas archyvuotas (PDF) 2022-10-28. Nuoroda tikrinta 2022-09-09.
  44. ↑ Arasteh, Amira (2022-09-23). „King Charles III coronation: When is he officially crowned and what happens next? [Karaliaus Karolio III karūnacija: kuomet jis bus oficialiai karūnuotas ir kas nutiks po to?]“ (anglų k.). The Daily Telegraph. Originalas archyvuotas 2022-09-23.
  45. ↑ „King Charles III, the new monarch [Karolis III – naujasis monarchas].“ (anglų k.). BBC News. 2022-09-18. Originalas archyvuotas 2022-09-20. Nuoroda tikrinta 2022-10-13.
  46. ↑ Alderson, Andrew (2009 m. kovo 14 d.). „Prince Charles given 'friend of the forest' award“. The Daily Telegraph. Nuoroda tikrinta 2022-09-09.
  47. ↑ „2012 Lifetime Achievement Award Winner – HRH The Prince of Wales“. greenawards.com. Suarchyvuotas originalas 2013-10-03. Nuoroda tikrinta 2022-09-09.
Ž • A • R
Jungtinė Karalystė Jungtinės Karalystės valdovai
Didžiosios Britanijos karalystė
(1707—1800)
Ona Stiuart (1707–1714) • Jurgis I (1714–1727) • Jurgis II (1727–1760)




Jugtinė Didžiosios Britanijos ir
Airijos karalystė (1801—1927)
Jurgis III (1760–1820) • Jurgis IV (1820–1830) • Vilhelmas IV (1830–1837) • Viktorija (1837–1901) • Eduardas VII (1901–1910)
Jugtinė Didžiosios Britanijos ir
Šiaurės Airijos Karalystė (nuo 1927)
Jurgis V (1910–1936) • Eduardas VIII (1936) • Jurgis VI (1936–1952) • Elžbieta II (1952–2022) • Karolis III (nuo 2022)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Karolis_III_(Jungtinė_Karalystė)&oldid=7266651"