Pereiti prie turinio

Kazimieras Pacas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazimieras Pacas
Pacai
Gozdava
Gozdava
Mirė 1695 m.
Tėvas Petras Pacas
Motina Elžbieta Šemetaitė
Vikiteka Kazimieras Pacas

Kazimieras Pacas (? – 1695) – Romos katalikų ir LDK valstybinis veikėjas, Slanimo probstas (1643), karaliaus sekretorius (nuo 1650 m.), Belostoko (1654), Vilniaus ir Gėranainių probstas (1662), Vilniaus kanauninkas (1657), Smolensko (16641667) ir Žemaitijos vyskupas (16681695).

Kazimieras Pacas

Lietuvos magnatų Pacų giminės atstovas, herbo „Gozdawa“ savininkas. Trakų vaivados Petro Paco (apie 15701642) nuo antros santuokos su Galša (Elžbieta) Šemetaite (. 1652) antrasis sūnus. Vyresnieji broliai – Lietuvos didysis pakamaris Feliksas Jonas, Jeronimas Dominykas, Lietuvos didysis stovyklininkas Bonifacijus Teofilis ir Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras.

Collectanea constitutionum synodalium dioecesis Samogitiensis. Kazimieras Pacas, būdamas Žemaičių vyskupu, parengė ankstesnio vyskupo Jurgio Tiškevičiaus 1636, 1639, 1643 ir 1647 m. sušauktų vyskupijos sinodų nuostatų sąvadą lotynų ir lietuvių kalbomis. Tekstas nuo 146 iki 151 p. – lietuvių kalba.

Mokėsi Vilniuje, kur dar tada nusprendė pašvęsti save dvasinei karjerai. 1643 minimas kaip Slanimo probstas. 1650 metais – karaliaus sekretorius, 1654 metais tapo Belostoko probstu ir Piltenio kustašu. 1657 metais Kazimieras Pacas buvo paskirtas Vilniaus kanauninku.

ATR-Maskvos 1654–1667 m. karo metu Kazimieras Pacas pateko į rusų nelaisvę, grįžęs iš nelaisvės 1662 metais buvo paskirtas Vilniaus ir Gėranainių probstu. 1664 metais gavo Smolensko vyskupo titulą, o 1668 metais – Žemaitijos vyskupo.

Aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, dalyvavo seimuose. Ne kartą buvo kandidatas į Vilniaus vyskupus, tačiau negalėjo gauti būtino palaikymo ryšium dėl sumažėjusios Pacų įtakos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

1668 metais po Jono Kazimiero Vazos sosto atsižadėjimo Žemaitijos vyskupas Kazimieras Pacas palaikė rusų caraičio Fiodoro Aleksandrovičiaus kandidatūrą į vakantinį ATR sostą.

  • Jan Władysław Poczobut Odlanicki, Pamiętnik, Warszawa 1987
  • A. Rachuba, Kazimierz Pac, [w:] Polski Słownik Biograficzny, t. XXIV, 1979, s. 706–707.