Petras Pacas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Petras Pacas | |
|---|---|
| Pacai | |
| |
| Herbas „Gozdawa“ | |
| Gimė | 1570 m. |
| Mirė | 1642 m. birželio 19 d. (~72 metai) |
| Tėvas | Povilas Pacas |
| Motina | Raina Valavičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Zavišaitė, Alšė (Elžbieta) Šemetaitė |
| Vaikai | Jonas Pacas, Sofija Pacaitė, Kristupas Pacas, Vaclovas Pacas, Feliksas Jonas Pacas, Jeronimas Dominykas Pacas, Bonifacijus Teofilis Pacas, Mykolas Kazimieras Pacas, Kazimieras Pacas, Ana Pacaitė |
Petras Pacas (apie 1570–1642 m. birželio 19 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos dvaro vėliavininkas (1613–1635 m.), Lietuvos dvaro paiždininkis (1635–1640 m.), Trakų vaivada (1640–1642 mm.), Mstislavlio, Radomlio ir Daugėliškių seniūnas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Lietuvos magnatų Pacų giminės atstovas, herbo „Gozdawa“ savininkas. Vilniaus kašteliono Povilo Paco (apie 1530–1595) ir Rainos Valavičiūtės sūnus. Brolis – Žemaitijos vyskupas Mikalojus Pacas (1570–1624).
Valdė Ašmenos pavietą ir valdas Vidzoje. Taip pat jam priklausė Mstislavlio, Radomlio ir Daugėliškių seniūnijos.
Išsilavinimą gavo Vilniaus universitete ir Italijoje. 1592 metais Petras Pacas gavo valdyti Mstislavlio seniūniją. 1607 metais buvo paskirtas demarkacijos sienos atitraukimo tarp Bereslaujos pavieto ir Kurliandijos komisaru. Buvo renkamas pasiuntiniu į seimus.
ATR karų su Švedija, Rusijos valstybe ir Osmanų imperija dalyvis.
1613 metais Petras Pacas buvo paskirtas Lietuvos dvaro vėliavininku, 1635 metais gavo Lietuvos dvaro paiždininkio pareigybę. 1640 metais Petras Pacas tapo Trakų vaivada.
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Petras Pacas buvo vedęs du kartus. Pirma jo žmona tapo Jadvyga Zavišaitė, nuo santuokos su kuria turėjo sūnų ir dukterį:
- Jonas Pacas (?–1650), Vilniaus kanauninkas, karaliaus sekretorius, Slanimo probstas, Infliantų vyskupas (1647),
- Sofija Pacaitė, Vilniaus vienuolė.
Antą kartą vedė Alšę (Elžbietą) Šemetaitę (m. 1652), Smolensko kašteliono Vaclovo Melchioro Šemetos (?–1599) ir Elžbietos Chodkevičiūtės dukterį. Vaikai:
- Kristupas Pacas (?–1633), karaliaus dvariškis,
- Vaclovas Pacas (mirė jaunystėje), Vokiečių imperatoriaus Ferdinando Habsburgo dvariškis,
- Feliksas Jonas Pacas (apie 1615–apie 1700), karaliaus dvariškis (1639), Lietuvos didysis taurininkas (1643), LDK stalininkas (1645), Lietuvos didysis pakamaris (1646–1698), Breslaujos seniūnas,
- Jeronimas Dominykas Pacas (apie 1620–1662),
- Bonifacijus Teofilis Pacas (apie 1622–1678), Trakų tijūnas (apie 1657), karaliaus pulkininkas (1665), Lietuvos didysis sargybinis (1669), Lietuvos didysis stovyklininkas (1676),
- Mykolas Kazimieras Pacas (apie 1624–1682), Lietuvos lauko etmonas (1663), Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus kaštelionas (1667), Vilniaus vaivada (1669),
- Kazimieras Pacas (?–1695), Slanimo (1643) ir Belostoko probstas (1654), Smolensko vyskupas (1662) ir Žemaitijos vyskupas (1666),
- Ana Pacaitė, pirmasis vyras buvo Lietuvos didysis medžioklis Karolis Petras Isaikovskis, antrasis – Lietuvos dvaro maršalka Teodoras Aleksandras Liackis.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jonušas Skuminas Tiškevičius |
 1640–1642 |
Po to: Aleksandras Sluška |
| Prieš tai: Jonas Vaitiekus Rakauskas |
 1635–1640 |
Po to: Antanas Jonas Tiškevičius |
| |||||||