Aleksandras Kazimieras Beresnevičius
| Aleksandras Kazimieras Beresnevičius | |
|---|---|
| |
| Aleksandras Kazimieras Beresnevičius | |
| Gimė | 1823 m. birželio 16 d. Švelniai, Krakių valsčius |
| Mirė | 1902 m. birželio 4 d. (78 metai) Vloclavekas |
| Lietuvos vyskupas | |
| Ėjo pareigas | 1883 m. - 1902 m. kovo 15 d. |
| Veikla | Lietuvos vyskupas. |
 Vikiteka |
Aleksandras Kazimieras Beresnevičius |
Aleksandras Kazimieras Beresnevičius (1823 m. birželio 16 d. Švelniai, Krakių valsčius – 1902 m. birželio 4 d. Vloclavekas) – Lietuvos vyskupas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1823 m. birželio 5 d. Švelniuose, Šaukoto parapijoje (http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/ARCH/1361/1/3?exId=327006&seqNr=49 - kairėj pusėj 4 įrašas nuo viršaus): Metais 1823, menesį birželio, dieną 5, Motiejus Polujanskis krikštyjo naujagimį vardu Aleksandras Kazimieras, teisėtoj santuokoj gimusį. Tevas GD Kazimieras Beresnevičius, motina Julijona Kryžanauskaitė, Švelniuose. Krikštatėviai GD Adomas Kryžanauskas ir Ona Narkevičienė iš Švelnių, Šaukoto parapijoje.
1845 m. baigė Vilniaus dvasinę akademiją, teologijos magistras. 1847 m. įšventintas kunigu. Nuo 1845 m. Varnių kunigų seminarijos profesorius, nuo 1850 m. rektorius. 1853 m. Rusijos valdžios apkaltintas rusų kalbos nemokymu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Vilnių. 1854 m. priskirtas Vilniaus vyskupijai; Vilniaus gimnazijos kapelionas ir Vilniaus vyskupijos kurijos asesorius. 1858 m. titulinis Maksimianopolio vyskupas ir Žemaičių vyskupas sufraganas, nuo 1860 m. Sankt Peterburgo dvasinės akademijos rektorius. Atsisakęs pasmerkti 1863 m. sukilimą, 1865 m. Rusijos valdžios pašalintas iš pareigų. Nuo 1866 m. Žemaičių vyskupijos kurijos Kaune oficiolas. Įtarus, kad daro įtaką M. Valančiui, Rusijos valdžios 1870 m. apgyvendintas Mintaujoje be teisės išvykti. 1875 m. kapitulos išrinktas Žemaičių vyskupijos administratoriumi. 1883 m. paskirtas Kujavijos (Lenkija) vyskupu, 1902 m. kovo 15 d. pareigų atsisakė.
Rūpinosi lietuviškos spaudos grąžinimu, religinės literatūros lietuvių kalba spausdinimu, švelnino katalikų persekiojimą. Turėjo įtakos A. Baranauskui. Parašė atsiminimus (neišspausdinti).[1]
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Motiejus Valančius |
 1875–1882 |
Po to: Mečislovas Leonardas Paliulionis |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aleksandras Kazimieras Beresnevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 81 psl.