Kanibalizmas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kanibalizmas – reiškinys, kai vienos rūšies atstovai valgo vieni kitus. Dažniausiai kanibalizmas reiškia žmones valgančius kitus žmones (kartais dar vadinama žmogėdrystė).
Žmonių kanibalizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kanibalizmas buvo priskiriamas daugeliui genčių ir tautų praeityje, bet kanibalizmo laipsnis, kuris tuomet iš tikrųjų pasireikšdavo ir buvo socialiai sankcionuojamas, dabar yra ypač prieštaringa antropologijos tema. Kai kurie antropologai įrodinėja, kad kanibalizmas beveik neegzistavo ir tvirtina tai su kraštutiniu skepticizmu, o kiti įtikinėja, kad ši praktika besivystančiose visuomenėse buvo paplitusi. Keletas archeologų tvirtino, kad kai kurios iškasenos Amerikos pietvakariuose įrodo kanibalizmo buvimą. Individualūs atvejai kitose šalyse parodė, kad kanibalizmas reiškėsi tarp psichiškai nestabilių žmonių, tarp nusikaltėlių ir, nepatvirtintais gandais, tarp religinių fanatikų.
Kanibalizmo pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]JAV Donner Party yra kanibalizmo pavyzdys. Žmonės valgė kitus žmones, kad išvengtų mirties nuo bado. Abejotini įrodymai rodo, kad kanibalizmas buvo plačiai paplitęs per badmetį Ukrainoje 1930 m., per Leningrado blokadą Antrojo pasaulinio karo metais ir per Kinijos pilietinį karą (1946-1949).
Kitų gyvūnų kanibalizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biologijoje kanibalizmas yra reiškinys, kai ėdami tos pačios rūšies individai. Kanibalizmas gali būti:
- elgsenos norma.
- kanibalizmas būdingas tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Pvz., kai kurių vorų jaunikliai išsiritę suėda motiną, karakurtų (Latrodectus tredecimguttatus), maldininkų patelės po apvaisinimo suėda patiną ir t. t. Kai kurioms ryklių rūšims būdingas vidugimdinis kanibalizmas – kiaušgyvavedžių ryklių jaunikliai, gimdoje išsiritę iš kiaušinių, ėda silpnesnius savo brolius ir seseris. Variantas, kai ėdami kiaušiniai su dar neišsiritusiais jaunikliais, vadinamas vidugimdinė oofagija.
- kanibalizmas galimas bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Pvz., žinomi skurdūs ežerai, kuriose gyvena vien ešeriai. Juose didesnieji ešeriai minta mažesniais, o patys smulkiausieji – bestuburiais.
- elgsenos modifikacija. Toks kanibalizmas pasireiškia, kai populiacijos tankis būna pernelyg didelis, kai stinga maisto ar vandens – plėšrūnų patelės gali suėsti savo jauniklius, duonvabaliai – savo kiaušinėlius. Pasitaiko, kad naminių triušių patelės suėda savo dar plikus triušiukus, jei joms stinga vandens.
- patologinė elgsena. Atskiri individai dėl įvairių priežasčių tampa kanibalais, nors normalūs rūšies atstovai kanibalai nėra .