Tetidė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Graikų mitologijoje Tetidė – nereidė, jūros nimfa, Nerėjo ir Doridės dukra. Ji buvo Pelėjo žmona ir Achilo motina. Dažnai painiojama su Tetija, upių motina.
Tetidė ir dievai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Quintus iš Smyrnos rašo, kad Tetidė išlaisvino Dzeusą iš grandinių, kurį greičiausiai buvo įkalinęs Tifonas.
- Nereidės, Eirinomė ir Tetidė sugavo Hefaistą, Heros nusviestą žemyn iš Olimpo, bei pasirūpino juo vulkaninėje Lemno saloje. Hefaistas atsidėkodamas joms už tai dirbo kalviu.
- Kai karalius Trakijos Likurgas sužinojo, kad jo karalystėje yra Dionisas, jis įkalino visas menades. Dionisas pabėgo, pasiimdamas kartu ir Tetidę.
Tetidė ir Pelėjas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tetidė buvo Achilo motina nuo mirmidonų karaliaus Pelėjo. Dzeusas, sužinojęs pranašystę, pagal kurią nuo dievo ir Tetidės gimęs sūnus nuvers savo tėvą, suorganizavo Pelėjo, Aeko sūnaus, ir Tetidės vestuves, bet ši atsisakė tekėti. Chironas, išmintingasis kentauras (kuris vėliau mokys Pelėjo sūnų Achilą) patarė Pelėjui, kad šis surastų miegančią jūros nimfą ir stipriai ją surištų, kad ši negalėtų pasprukti keisdama formą. Tetidė keitė formą pavirsdama liepsna ir įsiutusiu liūtu, bet Pelėjas ją išlaikė surištą. Pagaliau ji sutiko už jo tekėti.
Tetidė ir Achilas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasak legendos, Tetidė bandė Achilą padaryti nenugalimą maudydama Stikso vandenyje. Todėl jo kūne liko sužeidžiamas tik kulnas, už kurio motina jį laikė maudydama upėje.
Kai prasidėjo Trojos karas, Tetidė paslėpė savo sūnų tarp likomedžių, perrengusi jį mergina. Bet Odisėjas, apsimesdamas pirkliu, sugebėjo pergudrauti Achilą. Odisėjas pakvietė visas merginas apžiūrėti prekių. Tarp brangių papuošalų buvo auksinis kardas, kuriuo susidomėjo vienintelis Achilas taip išsiduodamas.
Kai Achilą užmušė Paris, atėjo Tetidė iš jūros su nereidėmis apverkti jo. Ji surinko Achilo pelenus į auksinę urną. Vėliau ji įkūrė jam paminklą ir iniciavo atminimo festivalius jo garbei.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kunas Nikolajus. Senovės Graikijos legendos ir mitai, Vilnius, „Alma Litera", 2015.