Niktė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Niktė arba Nikstė (gr. Νύξ – naktis) – graikų mitologijoje – pirmapradė deivė, nakties personifikacija. Niktė gimė iš Chaoso. Su Erebu, savo broliu, Niktė pagimdė Eterį („atmosferą“) ir Hemerą („diena“). Vėliau pačios Niktės pagimdyti tokie vaikai: Momas („kaltė“), Ponas („sunkus darbas“), Moras („pražūtis“ ar „likimas“), Tanatas („mirtis“), Hipnas („miegas“), hesperidės, kerės, moiros, Nemezidė, Apatė („apgaulė“), Filotija („draugystė“, „prisirišimas“), Geras („senatvė“) ir Eridė („nesantaika“).
Pagal Hesiodo „Teogoniją“ moiros buvo Niktės dukterys.
Tartaro aprašyme Hesiodas rašo, kad Niktė, kuri yra Hemeros dukra arba motina, paliko Tartarą, o Hemera įėjo; Hemera paliko Tartarą, o Niktė atėjo. Analogiškas dalykas vaizduojamas Rigvedoje, Ratri „naktis“ ir Ušasė, jos sesuo, „aušra“ bendradarbiauja viena su kita.
Nakties kultas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Graikijoje Nakties kultas yra labai retas. Pagal Pausaniją Niktė turėjo orakulą akropolyje prie Megaros. (Paus. 1. 40. 1.)
Daug dažniau Niktės kultas yra kitų kultų šešėlyje. Statula vadinama Naktimi buvo Artemidės šventykloje Efese. Spartiečiai turėjo kultą Miegas ir Mirtis įvardijant juos kaip dvynius – be jokios abejonės Niktė yra jų motina. Įvairūs kultai, kurių dalį sudarė nikt- (angl. nyx), yra priskiriami keliems dievams, labiausiai žinomas Dionisas Naktelijas (angl. Dionysus Nyktelios) „nokturnalija“ (ang . nocturnal) pagal (Paus. 1. 40. 6) ir Afroditė Filopaniktė (angl. Aphrodite Philopannyx).
Niktė Homero Iliadoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]14 Iliados knygoje yra įdomios eilutės, kuriose aprašoma kaip Hipnas, miego dievas, primena Herai apie seną paslaugą, kai ji prašiusi užmigdyti Dzeusą. Hipnas vieną kartą užmigdęs Dzeusą Heros liepimu, taip leisdamas jai sukelti didelę nelaimę Herakliui. Dzeusas buvo įtūžęs, ketino nutrenkti Hipną į jūrą, bet pabijojęs, kad šis gali nueiti pas motiną Niktę. Hipnas pasakoja, kad išvengęs Dzeuso įtūžio, nes Dzeusas pabijojo supykdyti Niktę, todėl sunkiai, bet vis dėlto susitvardęs.
Iš to galima spręsti, kad buvusi bent viena dievybė, kurios Dzeusas bijojęs.
Niktė Orfiškoje poezijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naktis arba deivė Niktė suvaidino dar didesnį vaidmenį keliuose Orfėjui priskiriamos poemos fragmentuose. Juose Naktis, kitaip nei Chaosas, yra pats pirmasis objektas, iš kurio kilo visi kiti. Naktis yra įsikūrusi oloje, kurioje pasirodo orakulams. Kronas, miegantis ir nugirdytas medumi, yra įkalintas toje pačioje oloje sapnuoja ir regi pranašystes. Olos išorėje Adrastėja žvangina cimbolais ir muša būgnelį, priversdama judėti visą visatą ekstazės šokyje pagal Niktės giedojimo ritmą.
Kituose graikų tekstuose
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naktis taip vaizduojama kaip pats pirmas objektas, iš kurio kilo visi kiti, taip dainuoja choras Aristofano paukščiai, kuris gali būti paveiktas Orfėjo kūrybos. Ten taip pat ji yra Eroto motina. Kituose tekstuose ji gali būti Charono (su Erebu) ir Ftono (su Dionisu) motina.
