Pereiti prie turinio

Mikalojus Radvila Rudasis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mikalojus Radvila Rudasis
lenk. Mikołaj Radziwiłł Rudy
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė 1512 m.
Nesvyžius
Mirė 1584 m. balandžio 27 d. (~72 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Dubingiai
Tėvas Jurgis Radvila I
Motina Barbora Kola
Sutuoktinis (-ė) Kotryna Ivinskaitė iš Tomičių
Vaikai Mikalojus Radvila
Kristupas Radvila Perkūnas
Veikla Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas.
Vikiteka Mikalojus Radvila Rudasis

Mikalojus Radvila Rudasis (lenk. Mikołaj Radziwiłł Rudy, 1512 m. Nesvyžiuje – 1584 m. balandžio 27 d. Vilniuje, palaidotas Dubingiuose, evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose. 2009 m. rugsėjo 5 d. palaikai iškilmingai perlaidoti Dubingiuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas.

Mikalojus Radvila Rudasis
Mikalojaus Radvilos Rudojo perlaidojimas 2009 m.
Mikalojaus Radvilos Rudojo žmona Kotryna Tomicka

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės,[1] Jurgio Radvilos ir Barboros Kolos sūnus, Barboros Radvilaitės brolis.

Žmona Kotryna iš Tomičių giminės (lenk. Katarzyna Tomicka-Iwińska), vaikai Mikalojus Radvila, Kristupas Radvila Perkūnas. 1547 m. imperatorius Karolis V jam suteikė Šventosios Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą.

Išsilavinimą gavo užsienyje, daugiausia Vokietijoje, tuo metu apimtoje protestantizmo idėjų. 15531561 m. Lietuvos lauko etmonas, 1561–1565 m. ir 15791584 m. Lietuvos didysis etmonas, 1565–1579 m. Lietuvos didysis kancleris ir 1565–1584 m. Vilniaus vaivada. 1572 m. mirus Žygimantui Augustui iki Stepono Batoro išrinkimo buvo faktiškasis Lietuvos valdytojas. Rinkimuose palaikė Ernesto Habsburgo kandidatūrą į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą.

Vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadų per 15581583 m. Livonijos karą, 1564 m. vadovavo didžiojo etmono Grigaliaus Chodkevičiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei per Ulos mūšį prie Polocko, kuriame buvo nugalėta rusų kariuomenė. Vaivados Petro Šuiskio 30 000 kariuomenė neatsilaikė prieš 6000 lietuvių pajėgas. 1578 m. dar kartą sumušė rusus prie Vendeno, o Stepono Batoro Maskvos kampanijoje laimėjo mūšį prie Didžiųjų Lukų ir pradėjo Pskovo apsiaustį.

1569 m. vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės delegacijos Liublino seime vadovų, seime gynęs Lietuvos savarankiškumą. Nepasirašė Liublino unijos akto. Žinomas jo atkirtis lenkų didikams, seime įrodinėjusiems, kad Jogaila dovanojęs Lietuvą lenkų karališkam vainikui: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės… “. Kitur pateikiami tokie žodžiai: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės. Lenkams Lietuva dovanodavo šunų skalikų, žirgelių žemaitukų, bet ne mus, laisvus ir garbingus žmones… Kiekvieną, kuris norėtų mus pavergti, laikysiu tironu, o ne savo viešpačiu“.

1564 m. perėjo į kalvinizmą, globojo evangelikus reformatus, steigė reformatų parapijas, kvietė iš užsienio reformatų mokslininkus, mokytojus. Siekdamas, kad kuo daugiau lietuvių gautų išsilavinimą, Biržuose įsteigė aukštesniąją mokyklą, atkūrė mokyklą Vilniuje. Visi jo palikuonys liko ištikimi protestantų apeigoms, todėl Biržų-Dubingių Radvilų giminės šaka dar vadinama protestantiška.

Atminimo įamžinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poetas Jonas Radvanas 1592 m. išleido poemą Radviliada, kurioje aprašė Mikalojaus Radvilos Rudojo asmenybę, gyvenimą ir kovas, kėlė LDK savarankiškumo siekį.

2007 m. Dubingių piliavietėje atlikus archeologinius tyrimus, buvo identifikuoti jo ir kitų Dubingių Radvilų šeimos palaikai.[2] 2009 m. rugsėjo 3–5 dienomis įvyko atsisveikinimo su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės atstovų palaikais ir perlaidojimo ceremonija. Radvilų giminės atstovų palaikai buvo pašarvoti Dailės muziejaus Radvilų rūmuose Vilniuje. Rugsėjo 5 d. didikų giminės atstovų palaikai buvo iškilmingai perlaidoti jų radimo vietoje, buvusios bažnyčios rūsyje.[3]

  1. Mikalojus Radvila RudasisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
  2. Tyrimai: Dubingiuose rasti Radvilų palaikai
  3. Vyriausybės spaudos tarnyba, 2009 m. rugpjūčio 7 d.
  • Raimonda Ragauskienė. Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584) – XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Daktaro disertacija, 2000 m.
Politinis postas
Prieš tai:
Jonas Jurgaitis Alšėniškis
Trakų vaivada

15501566
Po to:
Steponas Zbaraskis
Prieš tai:
Mikalojus Radvila Juodasis
Vilniaus vaivada

15651584
Po to:
Kristupas Radvila Perkūnas
Prieš tai:
Mikalojus Radvila Juodasis
Lietuvos didysis kancleris

15661579
Po to:
Ostapas Valavičius
Prieš tai:
Grigalius Chodkevičius
Lietuvos didysis etmonas

15761584
Po to:
Kristupas Radvila Perkūnas