Pereiti prie turinio

Fryzų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fryzų kalbos
Frysk * Fräisk * Friisk
KalbamaNyderlanduose, Vokietijoje
Kalbančiųjų skaičius500 tūkst.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
KilmėIndeuropiečių
 germanų
  vakarų germanų
   anglų-fryzų
    fryzų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaFryzijoje (Nyderlandų provincija)
Kalbos kodai
ISO 639-1fy
ISO 639-2fry
Geografinis paplitimas

Fryzų kalbos – kelios artimai susijusios vakarų germanų kalbos, kuriomis kalba apie 500 000 fryzų Šiaurė jūros pakrantėje Nyderlanduose ir Vokietijoje. Fryzų kalbos yra artimiausia gyvų kalbų grupė anglų kalboms (iš senosios anglų kalbos kilusiems dialektams). Anglų ir fryzų kalbos sudaro anglų-fryzų kalbų grupę, o kartu su vokiečių žemaičių tarmėmis. – Šiaurės jūros germanų kalbų grupę. Šiuolaikine anglų kalba ir fryzų kalbomis kalbantys vieni kitų nesupranta, taip pat dėl kitų kalbų poveikio ir specifinių kalbinių inovacijų vieni kitų nesupranta ir kalbantys skirtingomis fryzų kalbomis.

Išskiriamos trys fryzų kalbos: vakarų fryzų, Žemutinės Saksonijos fryzų ir šiaurės fryzų. Vakarų fryzų kalba yra plačiausiai vartojama, ji yra oficiali Nyderlandų Fryzijos provincijos kalba. Vakarų fryzų kalba kalbama tiek žemyninėje provincijos dalyje, tiek dviejose Vakarų Fryzų salose: Teršelinge ir Šyrmonikoge. Ja kalbama ir keturiose kaimyninės Groningeno provincijos gyvenvietėse. Šiaurės fryzų kalba kalbama šiauriausioje Vokietijos žemės Šlezvigo-Holšeino apskrityje Šiaurės Fryzijoje: tiek žemyninėje dalyje, tiek Šiaurės Fryzų salose: Ziulte, Fėre, Amrume ir Haligene. Šiaurės fryzų kalba kalbama ir Šiaurės jūroje esančioje Helgolando saloje. Trečiąja fryzų kalba – Zaterlando fryzų arba Žemutinės Saksonijos fryzų kalba, kuri yra Rytų fryzų kalbos variantas – kalbama tik Žemutinės Saksonijos Klopenburgo apskrities Zaterlando savivaldybėje. Supami pelkių keturi Zaterlando fryzų kaimai yra šalia Rytų Fryzijos sienos Oldenburgo Miunsterlando regione. Rytų Fryzijoje kalbama Rytų Fryzijos saksų dialektu, kuris yra ne fryzų kalba, o vokiečių žemaičių tarmė.

Visos trys fryzų kalbos yra stipriai paveiktos ir turi panašumų su olandų ir vokiečių žemaičių kalbomis, be to šiaurės fryzų kalba turi danų kalbos substratą. Tam tikri kalbiniai panašumai tarp Fryzijos ir Anglijos Greit Jarmuto regiono greičiausiai atsirado dėl artimų kelis amžius trukusių prekybinių ryšių tarp šių regionų vėlyvaisiais viduramžiais, kai veikė Hanzos miestų lyga.[1]

Fryzų kalba vadinama Frysk Vakarų Fryzijoje, Fräisk Žemutinės Saksonijos Fryzijoje ir Friisk, fresk, freesk, frasch, fräisch ir freesch Šiaurės Fryzijos dialektuose.

Yra trys pagrindinės fryzų kalbų grupės: vakarų fryzų, Zaterlando fryzų ir šiaurės fryzų. Kai kurie lingvistai šias tris kalbines atmainas, nors jomis kalbantieji tarpusavyje nesusišneka, laiko vienos fryzų kalbos dialektais, tačiau kiti tyrinėtojai, o ir patys kalbų naudotojai laiko jas trimis atskiromis kalbomis. Be to, vakarų fryzų kalbos vartotojai salose nesusikalba su šia kalba kalbančiais žemyne, o šiaurės fryzų kalba dar skirstoma į kelis labai skirtingus dialektus. Vakarų fryzų kalba yra stipriai paveikta olandų kalbos. Kitos fryzų kalbos yra paveiktos vokiečių ir vokiečių žemaičių kalbų.

Miestietiška fryzų (Stadsfries) ir vakarų fryzų olandų dialektas nėra fryzų kalbos, o olandų kalbos dialektai paveikti vakarų fryzų kalbos.

Nyderlandų Groningeno provincijoje ir Vokietijos Rytų Fryzijos regione situacija yra sudėtingesnė: vietiniai vokiečių žemaičių dialektai Groningene ir Rytų Fryzijos saksų dialektas tebeturi tam tikrų fryzų kalbos elementų dėl rytų fryzų kalbos substrato. Fryzų kalba ten kalbėta kol ji palaipsniui pradedandt viduramžiais buvo išstumta vokiečių žemaičių dialektų. Šie vietiniai dialektai dabar kaip ir fryzų kalbos yra išstumiami standartinės olandų ir vokiečių kalbos.

Kalbos vartotojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma kalbančiųjų fryzų kalbomis gyvena Nyderlanduose, daugiausia Fryzijos provincijoje, kuri nuo 1997 oficialiai naudoja pavadinimą vakarų fryzų kalba – Fryslân. Čia vakarų fryzų kalbą vartojančiųjų yra apie 400 000 arba apie 75 proc. visų Fryzijos gyventojų.

Vokietijoje yra apie 2000[2] kalbančiųjų Zaterlando fryzų kalba pelkėtame Žemutinės Saksonijos Zaterlando regione. Zaterlando fryzų kalba ilgai laikėsi prieš vokiečių žemaičių ir standartinės vokiečių kalbos spaudimą, tačiau išlieka labai pažeidžiama dėl nedidelio kalbančiųjų bendruomenės dydžio ir institucinės pagalbos rtūkumo išsaugant ir skleidžiant kalbą.[3]

Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės Šiaurės Fryzijos (Nordfriesland) regione yra apie 10 000 kalbančiųjų šiaurės fryzų kalba.[4] Nors dalis jų gyvena žemyninėje dalyje, tačiau dauguma yra Ziulto, Fėro, Amrumo ir Helgolando salų gyventojai.

Kalbančiųjų įvairiais fryzų kalbų dialektais yra ir JAV bei Kanadoje.

Zaterlando fryzų ir šiaurės fryzų kalbos yra oficialiai pripažįstamos ir saugomos Vokietijos kalbos, vakarų fryzų kalba yra viena iš oficialiųjų Nyderlandų kalbų (šalia olandų kalbos). ISO 639-1 kodas fy ir ISO 639-2 kodas fry anksčiau buvo priskirti "fryzų kalbai:, bet nuo 2005 m. lapkričio pavadinimas pakeistas į „vakarų fryzų“. Pasak ISO 639 Registravimo direkcijos „anksčiau šis kodas naudotas vakarų fryzų kalbai, nors kalbos pavadinimas standarte buvo nurodytas kaip 'fryzų'“.

  1. Gooskens, Charlotte (2004). „The Position of Frisian in the Germanic Language Area“. In Gilbers, D. G.; Knevel, N. (eds.). On the Boundaries of Phonology and Phonetics. Groningen: Department of Linguistics.
  2. „Gegenwärtige Schätzungen schwanken zwischen 1.500 und 2.500.“ („Dabartiniai vertinimai svyruoja tarp 1500 ir 2500.“) Marron C. Fort: Das Saterfriesische. In: Horst Haider Munske, Nils Århammar: Handbuch des Friesischen – Handbook of Frisian Studies. Niemayer (Tübingen 2001).
  3. Bremmer, Rolf Hendrik (2009-01-01). An Introduction to Old Frisian: History, Grammar, Reader, Glossary. John Benjamins Publishing. ISBN 978-9027232557.
  4. Konig, E.; van der Auwera, J. (2013). [The Germanic Languages. Routledge Language Family Series. Taylor & Francis. p. 505. ISBN 978-1-317-79958-0. Nuoroda tikrinta 2020-02-01.
Wikipedia
Wikipedia
Vikipedija Fryzų kalbos