Šiaurės fryzų kalba
| Šiaurės fryzų kalba Frasch, Fresk, Freesk, Friisk | |
| Kalbama | Vokietija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 8000–10 000 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | indeuropiečių germanų vakarų germanų anglų-fryzų fryzų šiaurės fryzų |
| Rašto sistemos | lotynų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Šiaurės Fryzija, Helgolandas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | frr |
Šiaurės fryzų kalba (Frasch, Fresk, Freesk, Friisk) – iš germanų prokalbės kilusios, vakarų germanų šakai priklausančios fryzų kalbos šiaurinių tarmių grupė. Ši kalba vartojama Šiaurės Fryzijos istorinio regiono šiaurinėje dalyje, kuri yra Jutlandijos pusiasalio pietvakariuose, dabar tai šiaurės Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemėje esančios Šiaurės Fryzijos apskrities šiaurės vakarų dalyje. Tikslus kalbančiųjų skaičius nežinomas (paprastai duomenys nurodomi tarp 8 ir 10 tūkst. žmonių[1].
Šiaurės fryzų kalba yra viena iš 3 fryzų kalbų tarmių grupių (kitos dvi – vakarų fryzų ir rytų (Zaterlando) fryzų).
Tarmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išskiriama 10 šiaurės fryzų tarmių:
- Salų tarmės:
- Ziulto fryzų
- Fėro-Amrumo fryzų
- Helgolando fryzų
- Žemyno tarmės:
- Vidinghardės fryzų
- Bekinghardės fryzų
- Karhardės fryzų
- Šiaurės Gėshardės fryzų
- Vidurio Gėshardės fryzų
- Pietų Gėshardės fryzų (išnyko 1981 m.)
- Haligeno fryzų
- Aiderštato fryzų (išnyko XVIII a.)
- Štrando fryzų (išnyko XVIII–XIX a.)
Salų ir žemyno tarmės gerokai skiriasi – pirmosios ankstyvesnės, ryškiai paveiktos pietų danų tarmių, o kitos vėlyvesnės, paveiktos vokiečių žemaičių tarmės. Kadangi istoriškai šiaurės fryzai neturėjo jokio ryškesnio kultūrinio centro, tarmės tarpusavyje maišėsi nedaug, nesusidarė jokios bendrinės kalbos. Pietinės tarmės (Štrando, Aiderštato) išnyko XVIII–XIX a., kadangi vietos fryzai perėmė vokiečių kultūrą, be to, į tuos kraštus atsikėlė daug olandų darbininkų.
Tarmių tarpusavio skirtumai:
| Tarmė | Tėvas | Motina | Sesuo | Brolis |
|---|---|---|---|---|
| Ziulto | Faaðer | Mooter | Sester | Bröðer |
| Fėro | aatj | mam | saster | bruler |
| Amrumo | bruder | |||
| Haligo | baabe | mäm | soster | bröör |
| Helgolando | Foor | Mem | Söster | Bruur |
| [Vidinghardės | tääte | määm | broor | |
| Karhardės | mäm | brauder | ||
| Bekinhardės | taatje | mam | brouder | |
| Vidurio Gėshardės | ate | mäm | broor | |
| Pietų Gėshardės | fåår, fååðer | brööðer | ||
| Šiaurės Gėshardės | fååje | soster | brår |
Šiaurės fryzų kalba nykstanti, įtraukta į UNESCO „raudonąją knygą“. Kalbančiųjų skaičius mažėja, kalbą moka daugiausia vyresni fryzai. Padėtis geresnė Fėro, Amrumo salose ir Risumo-Lindholmo apylinkėse, kur vietinės tarmės mokoma mokykloje. Sparčiausiai nyksta pietinės tarmės. Visi šiaurės fryzai moka vokiečių kalbą (standartinę, dalis – vok. žemaičių tarmę), gyvenantys šiaurėje – ir danų (pietų jutlandų). Šlėzvige-Holšteine šiaurės fryzų kalba saugoma kaip mažumų kalba, nuo 2004 m. ji yra oficiali kalba Šiaurės Fryzijos ir Helgolando apskrityse.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ schleswig-holstein.de / Minderheiten in Schleswig-Holstein - Friesen
