Vilkija

Kitos reikšmės – Vilkija (reikšmės).

Vilkija

Vilkija

55°02′24″š. pl. 23°34′59″r. ilg. / 55.040°š. pl. 23.583°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kauno rajono savivaldybė

Gyventojų

1 730

Plotas

2,7 km²

Tankumas

641 žm./km²

Pašto kodas

LT-54015

Vikiteka

Vilkija

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Vilkijà
Kilmininkas:	Vilkijõs
Naudininkas:	Vil̃kijai
Galininkas:	Vil̃kiją
Įnagininkas:	Vil̃kija
Vietininkas:	Vilkijojè

lenk. Wilki, rus. Вилькiя, rus. Вильки^[2]^[3]

Vilkija – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante. Vilkijos seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi neogotikinė Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1908 m.), yra Vilkijos gimnazija, Kauno rajono meno mokyklos skyrius, biblioteka, aukštesnioji liaudies amatų mokykla, Vilkijos žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė. Miesto kapinėse yra paminklas rezistentams. Senosiose kapinėse yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai (architektūros paminklai) koplytstulpiai, knygnešių daraktorių kapas. Išliko namas, kuriame 1862–1864 m. gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (klebonijos pastate; rengiamos parodos, organizuojamos ekskursijos po apylinkes). Yra žydų kapinės. Stovi Šv. Juozapo koplytstulpis (pastatytas 1992 m. minint 200-ąsias metines, kai Vilkijai suteikta Magdeburgo teisė), Šv. Florijono paminklas (pastatytas 1999 m.).

Etimologija

Vilkijos vardas radosi iš bendrinio žodžio vilkija („vilkų gauja“) – matyt, taip vadintos vietos, kuriose būta daug vilkų.^[4] Pasakojama, kad Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja.

Geografija

Vilkija – savitas kalvų miestas, išsidėstęs Vilkijos kalvagūbryje (80–90 m virš jūros lygio). Ji įsikūrusi aukštutinėje ir žemutinėje terasoje, stataus šlaito suformuotame slėnyje. Miestas yra dešiniajame Nemuno krante, į kairįjį krantą plukdo vienintelis Lietuvoje motorinis keltas „Vilkynė“.

Istorija

Vilkija minima nuo 1364 m. (kaip Wilkenbethe, nors kai kurie šaltiniai nurodo 1426 m.), 1369 m. sunaikinta Vilkijos pilis (arba Paštuvos pilis, dabartiniame Jaučakių kaime). 1430 m. rugsėjo 22 d. Vilkiją mini Ldk Vytautas laiške kryžiuočių magistrui P. Rusdorfui. 1450 m. Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Pro Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos keliai Vilnius-Karaliaučius, kas skatino gyvenvietės augimą.

Nuo 1512 m. minimas Vilkijos miestas (patekęs į 1529–1567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąrašą), vėliau miesto teises prarado. Čia buvo LDK Vilkijos dvaras, kurį 1549 m. Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei.^[5] 1792–1795 m. Vilkija vėl buvo miestas – 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą, bet tų metų viduryje, kai krašte įsigalėjo rusų palaikomi naujų miestų priešininkai, Vilkijos savivalda tikriausiai buvo uždaryta, nors Tado Kosciuškos sukilimo metu ji galėjo atgyti, kadangi 1794 m. minimi savivaldos pareigūnai. Miestelėnai su naująja Rusijos administracija dėl savivaldos teisių kovojo iki XIX a. 3-ojo dešimtmečio, bet jų neatgavo. XIX a. Vilkija – miestelis ir dvaras, Kauno apskrities Vilkijos valsčiaus centras.^[6]

1919 m. atidaryta pirmoji Vilkijos mokykla. 1938 m. Vilkijos gaisras nuniokojo daug medinių pastatų miestelio centre. 1939 m. įkurta biblioteka.

Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Maironio partizanų rinktinės partizanai. 1950 m. Vilkija susigrąžino miesto teises, trumpam buvo Vilkijos apskrities, o po to – Vilkijos rajono centru. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (žemės ūkio mechanizacija, vaisių ir daržovių auginimas), žvėrininkystės fermos prie miesto. Pastatytas kino teatras „Nemunas“, Tarybų rūmai, vidurinė mokykla.^[7]

1998 m. patvirtintas naujasis Vilkijos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1486 m.	Vilkijos valsčiaus centras
XVI a. vidurys		Žemaitijos seniūnija
XVII a.		?
XIX a. pradžia – 1948 m.		Kauno apskritis
1948–1950 m.		Vilkijos apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Vilkijos rajono centras	Kauno sritis
1953–1962 m.		Vilkijos rajono centras
1962–1963 m.		Kauno rajonas
1963–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Vilkijos apylinkės centras	Kauno rajonas
1995–	Vilkijos seniūnija, Vilkijos apylinkių seniūnijos centras	Kauno rajono savivaldybė	Kauno apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.

1862 m.*^[3]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.^[8]

1959 m.^sur.^[9]

1970 m.^sur.

1976 m.^[10]

1979 m.^sur.^[11]

1 181

2 012

2 068

1 996

2 286

2 400

2 371

1989 m.^sur.^[12]

2001 m.^sur.^[13]

2011 m.^sur.^[14]

2015 m.

2020 m.

2021 m.^sur.

-

2 629

2 338

2 131

2 030

1 848

1 762

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 2 131 žmonės:^[15]

Lietuviai – 97,89 % (2 086);
Čigonai – 0,56 % (12);
Kiti – 1,55 % (33).

2001 m. gyveno 2 338 žmonės:^[16]

Lietuviai – 97,78 % (2 286);
Čigonai – 0,98 % (23);
Kiti – 1,24 % (29).

Žymūs žmonės

Tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880) gyveno Vilkijoje 1862–1864 m.
1863 m. pabaigoje sukilimo metu prie Vilkijos į nelaisvę pateko vienas vadų Antanas Mackevičius (1828–1863) – po to jis nuvežtas į Kauną ir nužudytas.
Vilkijoje gimė ir užaugo Tilė ir Leiba Karnovskiai, 1900 m. emigravę į Naująjį Orleaną ir ten globoję džiazo atlikėją Louis Armstrong.^[17] Tam atminti, Vilkijoje 2021 m. gegužę atidaryta Louis Armstrong vardo lauko estrada.^[18]
Rašytojas Petras Cvirka (1909–1947) mokėsi Vilkijoje 1922–1926 m.
Mykolas Marma (1886–1954), teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Aldona Jodkaitė-Vrubliauskienė (1928–2021), aktorė.
Vytenis Lipkevičius (g. 1989 m.), krepšininkas.
Eimutis Kvoščiauskas (g. 1981 m.), aktorius.
Mantas Bartuševičius (g. 1991 m.), komikas.

Sportas

FK Vilkija (futbolo klubas).

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Вильки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 373 psl. (rus.)
↑ ^3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 458 psl.
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 250–251
↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.
↑ Wilkija (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 476 psl. (lenk.)
↑ Boleslavas Požerskis. „35 maršrutai autoturistams“. – Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 77.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Vilkija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 524
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
↑ Kur prasideda Louiso Armstrongo legenda – „Kovos lauke“, o gal Vilkijoje?, LRT.lt, 2019.10.26
↑ Vilkijos amfiteatre – pagarbos ženklai L. Armstrongo įtėviams, Kauno Diena, 2021-05-24

Nuorodos

Vilkija. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 327 psl.
Žemėlapiai ir istorija Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
Trumpai apie Vilkiją Archyvuota kopija 2008-05-05 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

Purviškiai – 11 km

Zauniškiai – 6 km
Daugeliškiai – 7 km
ČEKIŠKĖ – 15 km

SEREDŽIUS – 13 km

Mikytai – 3 km
BUBIAI – 7 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Вильки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 373 psl. (rus.)

[GSSRI-3] 3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 458 psl.

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 250–251

[5] Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.

[6] Wilkija (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 476 psl. (lenk.)

[7] Boleslavas Požerskis. „35 maršrutai autoturistams“. – Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 77.

[8] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[10] Vilkija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 524

[11] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[12] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[13] Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[15] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.

[16] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today

[17] Kur prasideda Louiso Armstrongo legenda – „Kovos lauke“, o gal Vilkijoje?, LRT.lt, 2019.10.26

[18] Vilkijos amfiteatre – pagarbos ženklai L. Armstrongo įtėviams, Kauno Diena, 2021-05-24

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]