Rietavas

Rietavo panorama

Rietavas

55°43′23″š. pl. 21°55′37″r. ilg. / 55.723°š. pl. 21.927°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Telšių apskritis

Savivaldybė

Rietavo savivaldybė

Gyventojų

3 253

Plotas

4,88 km²

Tankumas

667 žm./km²

Pašto kodas

LT-90018

Vikiteka

Rietavas

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Rietãvas
Kilmininkas:	Rietãvo
Naudininkas:	Rietãvui
Galininkas:	Rietãvą
Įnagininkas:	Rietavù
Vietininkas:	Rietavè

lenk. Retów, Retowo, rus. Ретовъ, Ретово^[2]^[3]

Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės. Išsidėstęs Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose. Rietavo savivaldybės centras, Rietavo miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras. Stovi Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1873 m.), Oginskių dvaras, Oginskių koplyčia. Veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-90018). Aplink miestą plyti Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra (upė).

Per miestą eina 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , o į pietus nuo Rietavo susikerta su 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai , prasideda rajoniniai keliai 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai ir 3239 Rietavas–Tverai–Varniai .

Lietuvos nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato

Etimologija

Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.

Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.^[4]

Istorija

Minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, nuo 1533 m. žinomas kaip miestas. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvės^[5]. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m.

XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 1812–1909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūra ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia, I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 1859–1863 m.

Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. XIX a. miestelis priklausė Raseinių apskrities Labardžių valsčiui.^[6]

1874–1903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką. Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos partizanų rinktinės partizanai.

Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.

1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1527 m.	Rietavo valsčiaus centras	?
XVI a. vidurys		Žemaitijos seniūnija
XVI–XVIII a.		?
1775–1791 m.		Šiaulių reparticija
XIX a. – 1915 m.	Labardžių valsčius	Raseinių apskritis
1915 m.	?	Rietavo apskrities centras
1919–1947 m.	Rietavo valsčiaus centras	Telšių apskritis
1947–1948 m.		Plungės apskritis
1948–1950 m.		Rietavo apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Rietavo apylinkės centras	Rietavo rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1962 m.		Rietavo rajono centras
1962–1995 m.		Plungės rajonas
1995–2000 m.	Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras	Plungės rajono savivaldybė	Telšių apskritis
2000–	Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras	Rietavo savivaldybės centras	Telšių apskritis

Švietimo ir ugdymo įstaigos

L. Ivinskio gimnazija
„Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla
Žemaitijos kolegija (aukštoji neuniversitetinė mokykla)
Plungės technologijų ir verslo mokyklos filialas
Rietavo meno mokykla Archyvuota kopija 2006-02-10 iš Wayback Machine projekto.
Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.

1868 m.*^[3]

1902 m.^[7]

1923 m.^sur.^[8]

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1976 m.^[9]

1979 m.^sur.^[10]

984

1 500

1 720

2 882

3 423

3 900

4 072

1989 m.^sur.^[11]

2001 m.^sur.^[12]

2011 m.^sur.^[13]

2018 m.

2021 m.^sur.^[14]

-

4 490

3 979

3 251

3 198

3 234

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 3 251 žmonės:^[15]

Lietuviai – 97,66% (3175);
Rusai – 0,58% (19);
Kiti – 1,75% (57).

2001 m. gyveno 3 979 žmonės:^[16]

Lietuviai – 98,89% (3935);
Rusai – 0,68% (27);
Kiti – 0,43% (17).

Žymūs žmonės

Eduardas Cinzas (1924–1996), išeivijos rašytojas (gyveno Belgijoje), gimęs ir palaidotas Rietave
Egidijus Domeika (g. 1954), baleto artistas, baletmeisteris, choreografas
Bogdanas Oginskis (1848–1909), kunigaikštis
Mykolas Oginskis (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas
Albertas Surkovas (1848–1917), Rusijos imperijos Archangelsko srities verslo magnatas
Elie Susman (1880–1957) – Pietų Afrikos Respublikos verslo magnatas
Balys Vaitkus (g. 1963), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas
Diana Žiliūtė (g. 1976), dviratininkė
Stasys Žlibinas (g. 1936), poetas, dainų žodžių autorius

Miestų partnerystė

Gulbenė, Latvija
Zarbekas, Vokietija (šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga ^[17])
Kentšynas, Lenkija
Karlshamnas, Švedija^[18]

Sportas

1974 m. pastatytas Rietavo futbolo stadionas su lengvosios atletikos sektoriais.^[19]

Galerija

Laisvės aikštė ir nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato
Ligoninė
Buvusio dvaro alaus darykla
Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželį.
Vermachto kariai dairosi Rietavo griuvėsiuose, 1941 m. birželis.
Rietavo bažnyčia 1941-ųjų birželį.
Rietavo bažnyčia 1941 m. birželį – sviedinio pataikymo pėdsakai į bažnyčios bokštą.
Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželis. Matyti žydų sinagoga ir mokykla.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Ретово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 622 psl. (rus.)
↑ ^3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl.
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 177–180
↑ V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.
↑ Retów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 626 psl. (lenk.)
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Rietavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 545
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
↑ Partnerschaftsverein-rietavas-saerbeck.de
↑ Tarptautinis bendradarbiavimas, rietavas.lt
↑ Rietavo savivaldybė . Lietuvos sporto enciklopedija (tikrinta 2024-10-12).

Nuorodos

Rietavas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 89 psl.
Apie Rietavą Archyvuota kopija 2006-02-03 iš Wayback Machine projekto.
Trumpa istorija Archyvuota kopija 2005-02-22 iš Wayback Machine projekto.

Kultūros objektai

Apie Rietavą
Rietavo parkas Archyvuota kopija 2006-05-02 iš Wayback Machine projekto.
Apie Oginskius ir spaudos draudimą
Rietavo istorijos muziejus Archyvuota kopija 2006-06-22 iš Wayback Machine projekto.
Rietavo istorijos muziejus Archyvuota kopija 2006-08-27 iš Wayback Machine projekto..
Oginskių kultūros istorijos muziejus

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] Ретово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 622 psl. (rus.)

[GSSRI-3] 3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl.

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 177–180

[5] V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.

[6] Retów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 626 psl. (lenk.)

[7] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[8] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[TLE-9] Rietavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 545

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[11] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[12] Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[15] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[16] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

[17] Partnerschaftsverein-rietavas-saerbeck.de

[18] Tarptautinis bendradarbiavimas, rietavas.lt

[19] Rietavo savivaldybė . Lietuvos sporto enciklopedija (tikrinta 2024-10-12).

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]