Sučava
| Sučava rumun. Suceava | |
|---|---|
| |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Rumunija
|
| Apskritis | Sučavos apskritis |
| Gyventojų | 105 800 |
| Plotas | 52 km² |
| Tankumas | 2 035 žm./km² |
 Vikiteka |
Sučava |
| Kirčiavimas | Sučavà |
Sučava – miestas šiaurės rytų Rumunijoje; apskrities centras. Išvystyta mašinų, chemijos, popieriaus, medienos, tekstilės, odos, avalynės, maisto pramonė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIV–XVI a. Sučava buvo Moldavijos kunigaikštystės sostinė, iš jos šalį valdė tokie garsūs gospodariai kaip Aleksandras Gerasis, Štefanas III Didysis ar Petras IV Rarešas. Iš to laikotarpio išliko įdomūs statiniai:
- Sosto tvirtovė (rumun. Cetatea de Scaun). Pastatė XIV a. Petras I Mušatas, ji buvo moldavų gospodarių gyvenamoji vieta. Ją 1492 m. nesėkmingai bandė paimti Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Albrechtas. Štefano III Didžiojo valdymo laikais tvirtovė buvo perstatyta, o 1675 m. gospodariaus Dimitro Cantacuzino nurodymu sugriauta.
- Moldavijos dangiškojo globėjo Šv. Joano Naujojo (Sučaviečio) vienuolynas. Pradėtas statyti 1514 m. Bogdano III Kreivojo valdymo metu, o statybas 1522 m. užbaigė jo sūnus Štefanas IV.
- Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Šv. Jurgio bažnyčia, nuo 1403 m. buvusi Moldavijos ir Bukovinos mitropolijos katedra. XVI a. pr. apgriauta, o XIX–XX a. sandūroje rekonstruota (visgi pirminė išvaizda atstatyta nebuvo).
- Šv. Dimitro Salonikiečio bažnyčia, žinoma savo vidinėmis freskomis. Šventovę XVI a. vid. fundavo Petras Rarešas. Išliko konsekravimą primenanti lenta su Moldavijos kunigaikštystės herbu.
- Armėnų katalikų vienuolynas „Zamca”. Jį XVII a. pr. per Aleksandro Gerojo valdymą įkūrė pabėgėliai. Šv. Auksentijaus bažnyčia (1551 m.), 26 m aukščio varpinė (1606 m.) ir Šv. Jurgio koplyčia (1606 m.). ATR valdovas Jonas Sobieskis, kariaudamas su turkais, 1691 m. vienuolyne buvo įrengęs atramos punktą.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- NC Foresta Suceava (futbolas)