Ninmena
Ninmena – deivė Mesopotamijos mitologijoje, įkūnijusi sudievintą karūną. Ninmenos vardas reiškia „karūnos viešpatė“, tai tipinis šumerų dievavardis, sudarytas iš dantiraščio ženklo nin ir vietos ar objekto pavadinimo.[1] Nėra iki galo aišku, ar deivė Men („karūna“), paliudyta ankstyvojo dinastinio laikotarpio zami himne ir, panašu, garbinta Uruke bei Sipare, tapatintina su Ninmena.[2] Visgi dievybė dMen ar dMen-na, paminėta vėlyvose Veidnerio dievų sąrašo kopijose, laikoma Ninmenos pavidalu.[3]
Ninmena – viena iš devynių gimdymo deivių, Nipūro dievų sąraše išvardytų po Šul-pa-e, taip pat panašiai paminėta tarp šešių dievybių Isino dievų sąraše, tačiau atitinkamoje An = Anum dievų sąrašo skiltyje neįrašyta, išvardytos tik Ninhursag, Ninmah, Dingirmah, Aruru ir Nintur.[4] Tyrinėtojai nesutaria, ar Senosios Babilonijos karalystės laikotarpiu manyta, kad šie vardai – savarankiškų deivių, kurios imtos tapatinti, ar kad vietinių vienos dievybės pavidalų.[4] Joan Goodnick Westenholz teigimu, Ninmenos atveju sinkretizmas apsiribojo literatūriniais tekstais.[5] Vadinamajame Mistinių septyniukių archyve Ninmena greta kitų gimdymo deivių ir jų kulto centrų paminėta kaip „Utabo miesto Bēlet-ilī“.[6]
Daugelyje įrašų paliudytas Ninmenos ir Ningidru, sudievinto skeptro, ryšys.[7][8] Abu paminėti ritualiniame karūnacijos tekste, susijusiame su Eanna šventykla (anot Jeremiah Peterson, šio teksto neįmanoma patikimai datuoti).[8]
Jūržemės dinastijai priskiriamame himne Ninmena paminėta ryšium su Nipūru kaip „Nipūro viešpatės“ prižiūrėtoja (Nin-Nibru[9]), tačiau ryšys tarp jos ir Nipūro niekur kitur nepaliudytas.[10]
Leksiniame tekste iš Emaro Ninmena prilyginama huritų kalnų deivei Leluri.[11]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Asher-Greve & Westenholz 2013, p. 6.
- ↑ Asher-Greve & Westenholz 2013, pp. 51–52.
- ↑ Krebernik 1997, p. 505.
- ↑ 4,0 4,1 Asher-Greve & Westenholz 2013, p. 87.
- ↑ Asher-Greve & Westenholz 2013, p. 90.
- ↑ Asher-Greve & Westenholz 2013, p. 129.
- ↑ Cavigneaux & Krebernik 1998, p. 480.
- ↑ 8,0 8,1 Peterson 2020, p. 125.
- ↑ Gabbay & Boivin 2018, p. 29.
- ↑ Gabbay & Boivin 2018, p. 32.
- ↑ Haas 2015, p. 409.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Asher-Greve, Julia M.; Westenholz, Joan G. (2013). Goddesses in Context: On Divine Powers, Roles, Relationships and Gender in Mesopotamian Textual and Visual Sources (PDF). ISBN 978-3-7278-1738-0.
- Cavigneaux, Antoine & Krebernik, Manfred (1998)
- Gabbay, Uri; Boivin, Odette (2018). „A Hymn of Ayadaragalama, King of the First Sealand Dynasty, to the Gods of Nippur: The Fate of Nippur and Its Cult during the First Sealand Dynasty“. Zeitschrift für Assyriologie und vorderasiatische Archäologie. Walter de Gruyter GmbH. 108 (1): 22–42. doi:10.1515/za-2018-0003. ISSN 0084-5299. S2CID 165744935.
- Haas, Volkert (2015) [1994]. Geschichte der hethitischen Religion. Handbook of Oriental Studies. Section 1: The Near and Middle East (vokiečių). Brill. ISBN 978-90-04-29394-6. Nuoroda tikrinta 2022-08-18.
- Krebernik, Manfred (1997)
- Peterson, Jeremiah (2020). „Christopher Metcalf: Sumerian Literary Texts in the Schøyen Collection, Volume 1: Literary Sources on Old Babylonian Religion. (Cornell University Studies in Assyriology and Sumerology 38) (review)“. Zeitschrift für Assyriologie und vorderasiatische Archäologie. Walter de Gruyter GmbH. 111 (1). doi:10.1515/za-2020-0025. ISSN 1613-1150.
