Apsu
Apsu (arba Abzu, šum. 𒍪 𒀊 = ZuAb) Mesopotamijos, šumerų ir akadų, mitologijoje – pirmapradžio gėlo vandens personifikacija. Apsu buvo laiko pradžioje ir savo cirkuliavimu palaikė Žemę. Buvo manyta, kad Apsu teikia vandenį ežerams, upėms, šaltiniams ir kitiems gėlo vandens telkiniams. Apsu žemei nešė gausą ir laimę, buvo žinių bei išminties šaltinis. Apsu susimaišė su pirmapradžiu sūriu vandenynu Tiamat. Iš jų sąjungos atsirado bangos Mumu ir pirmoji pora Lakmu su Lakamu. Kita iš jų gimusi pora buvo dievai Anšaras (vyriškasis pradas) ir Kišara (moteriškasis pradas), kurie pagimdė didžiuosius Anu ir Ea bei kitas dievybes.[1]
Mituose
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vėliau kiti dievai pradėjo kelti Apsu daug rūpesčių, todėl jis kartu su Tiamat sumanė juos sunaikinti. Nors iš pradžių Tiamtat nenorėjo įsitraukti į konfliktą, tačiau kai dievas Ea nugalėjo Apsu, ji ėmėsi keršto. Iš Marduko, Ea sūnaus, ir Tiamt mūšio užgimė žemė ir dangus.[1]
- Deivė Namu nulipdė pirmąjį žmogų iš Apsu vandenyne paimto molio[1]
- Didvyris Gilgamešas nusileido į Apsu vandenis ieškoti amžinojo gyvenimo augalo[1]
- Tikėta, kad dievas Ea (Enkis) gyveno Apsu vandenyne iki tol, kol buvo sukurti žmonės. Taip pat jame gyveno Ea žmona Damgalnuna, jo motina Namu, jo patarėjas Isimudas bei įvairios kitos patarnaujančios būtybės.
