Išumas

Išumas – dievybė akadų mitologijoje, dievų pasiuntinys. Išumo genealogija nėra aiški. Nurodoma, kad jo brolis – saulės dievas Šamašas (Senosios Babilonijos karalystės laikų tradicijoje). Žinomas ir tekstas, kuriame teigiama, jog Šamašas buvęs Išumo tėvas, o motina – Ninlilė. Buvo tapatinamas su šumerų dievu Hendursaga (greičiausiai jau nuo III tūkst. pr. m. e.). Abiejų dievybių žmona – menkai žinoma deivė Ninmug.

Išumas laikytas požemio pasaulio dievo Nergalo bei negandų, maro ir karo dievo Eros patarėju bei pasiuntiniu. Be to, buvo laikomas ne tik konkrečių dievybių, bet ir apskritai dievų pasiuntiniu, šaukliu. Skirtingai nei jo viešpats Era, žmonių atžvilgiu veikdavęs palankiai, bandydavęs sušvelninti šio dievo rūstybę, gebėjęs atskirti „teisingą“ karą nuo nepateisinamo. Požemio pasaulyje užtardavęs mirusiuosius dievui Nergalui. Pavyzdžiui, vėlyvame Asirijos imperijos laikotarpio tekste „Asirijos sosto įpėdinio požemio pasaulio regėjimas“ pasakojama, kaip jis užtaręs auką Nergalui ir pastarasis ją išlaisvinęs. Manyta, kad saugojąs žmones naktį (ypač sergančiuosius). „Eros epe“ yra Išumui skirtas pašlovinimas.

Nors Išumas daugiausia buvęs palanki ir gailestinga dievybė, turėjęs ir neigiamų bruožų. Buvo dangaus dievo Anu sukkalu („leitenantas“), sutinkamas epitetas „žmonių ir šalies naikintojas (rijikas)“. „Eros epe“ minima, kad Išumas meistriškai panaudojąs savo jėgą prieš šalies priešus. Kai kuriais bruožais panašus į dievą Ea. Kaip ir pastarasis, pasižymėjęs aštriu protu, savo tikslams pasiekti sėkmingai pasitelkdavęs psichologinę manipuliaciją.

Pradedant Trečiosios Ūro dinastijos laikais, aptinkama nemažai asmenvardžių, į kuriuos įeina Išumo vardas. Vardas bandomas sieti su akadų kalbos žodžiu išatu(m), reiškiančiu ugnį, tačiau Išumas neturi ugnies dievybės bruožų. Ikonografijoje nėra vaizduojamas.