Malcolm X
Malcolm X | |
---|---|
Malkolmas X, 1964 metų kovas | |
Gimė | 1925 m. gegužės 19 d. Omaha, Nebraska, JAV |
Mirė | 1965 m. vasario 21 d. (39 metai) Niujorkas, (JAV) |
Vikiteka | Malcolm X |
Malkolmas X (angl. Malcolm X, tikroji pavardė angl. Malcolm Little, taip pat žinomas kaip El-Hajj Malik El-Shabazz[1], 1925 m. gegužės 19 d. – 1965 m. vasario 21 d.) buvo afroamerikiečių musulmonų dvasininkas, oratorius, žmogaus teisių aktyvistas[2][3][4][5]. Jo gerbėjai laikė jį drąsiu kovotoju už afroamerikiečių teises, žmogumi, kuris griežčiausiais terminais apkaltino „baltųjų Ameriką” nusikaltimais prieš juodaodžius amerikiečius[6]. Malkolmo X priešininkai kaltino jį rasizmo, juodaodžių viršenybės, antisemitizmo ir smurto propagavimu[7][8][9][10][11]. Malkolmas X yra laikomas vienu iš įtakingiausių afroamerikiečių istorijoje.[12][13][14]
Malkolmas X gimė Omahoje, Nebraskos valstijoje. Vaikystės įvykiai, įsikaitant jo tėvo pamokas apie juodaodžių išdidumą ir pasitikėjimą savimi, bei paties Malkolmo patirtis, suvaidino svarbų vaidmenį vėlesniame Malkolmo X gyvenime. Iki jam sueinant 13 metų, jo tėvas mirė, motina buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę. Iš pradžių Malkolmas X gyveno kelete globos namų, vėliau Bostone ir Niujorke įsitraukė į nusikalstamą veiklą. 1946 metais Malkolmas X buvo nuteistas kalėti 8 metus.
Kalėdamas Malkolmas X tapo „Islamo tautos” nariu. 1952 metais paleistas į laisvę, jis tapo vienas iš Islamo tautos lyderių bei pagrindinių atstovu visuomenei. Beveik dvylika metų Malkolmas X buvo šios organizacijos veidu. Dėl įtampos tarp Malkolmo X ir Islamo tautos vado Elijah Muhammad, Malkolmas 1964 metų kovo mėnesį nutraukė savo veiklą organizacijoje.
Po jo išėjimo iš Islamo tautos, Malkolmas tapo sunitų musulmonu ir pradėjo piligriminę kelionę į Meką, po kurios jis atsisakė rasizmo. Jis daug keliavo po Afriką bei Artimiausius Rytus. Jis įkūrė religinę organizaciją „Muslim Mosque, Inc.” ir pasaulietinę nacionalistinę juodaodžių Afroamerikiečių vienybės organizaciją. Praėjus mažiau nei metams po to, kai jis išėjo iš Islamo tautos, Malkolmas X sakydamas kalbą Niujorke buvo nužudytas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Malise Ruthven (1997). Islam: A Very Short Introduction. Oxford University Press. p. 147. ISBN 978-0-19-285389-9.
- ↑ Baldwin, Lewis V.; Al-Hadid, Amiri YaSin (2002). Between Cross and Crescent: Christian and Muslim Perspectives on Malcolm and Martin. Gainesville, Fla.: University Press of Florida. p. 135. ISBN 0-8130-2457-9.
- ↑ Dyson, pp. 13–14.
- ↑ Khan, Ali (1994). „Lessons from Malcolm X: Freedom by Any Means Necessary“. Howard Law Journal. 38: 80. Nuoroda tikrinta August 2, 2009.
- ↑ Morris, Jerome E. (Summer 2001). „Malcolm X's Critique of the Education of Black People“. The Western Journal of Black Studies. 25 (2). Suarchyvuota iš originalo 2012-07-13. Nuoroda tikrinta August 2, 2009.
- ↑ Cone, James H. (1991). Martin & Malcolm & America: A Dream or a Nightmare. Maryknoll, N.Y.: Orbis Books. ISBN 0-88344-721-5 - pp. 99–100, 251–252, 310–311.
- ↑ Kihss, Peter (1965 m. vasario 22 d). „Malcolm X Shot to Death at Rally Here“. The New York Times. Nuoroda tikrinta August 1, 2008.
- ↑ Evanzz, Karl (1992). The Judas Factor: The Plot to Kill Malcolm X. New York: Thunder's Mouth Press. ISBN 1-56025-049-6.
- ↑ Lomax, When the Word Is Given, p. 172.
- ↑ Rickford, Russell J. (2003). Betty Shabazz: A Remarkable Story of Survival and Faith Before and After Malcolm X. Naperville, Ill.: Sourcebooks. ISBN 1-4022-0171-0.
- ↑ „The Black Supremacists“. Time (magazine). 1959 m. rugpjūčio 10 d. Suarchyvuotas originalas 2010-04-12. Nuoroda tikrinta July 28, 2009.
- ↑ Asante, Molefi Kete (2002). 100 Greatest African Americans: A Biographical Encyclopedia. Amhert, N.Y.: Prometheus Books. p. 333. ISBN 1-57392-963-8.
- ↑ Marable, Manning; Nishani Frazier, John Campbell McMillian (2003). Freedom on My Mind: The Columbia Documentary History of the African American Experience. New York: Columbia University Press. p. 251. ISBN 0-231-10890-7.
- ↑ Salley, Columbus (1999). The Black 100: A Ranking of the Most Influential African-Americans, Past and Present. New York: Citadel Press. p. 88. ISBN 0-8065-2048-5.