Pereiti prie turinio

Kemperas

Koordinatės: 47°59′0″ š. pl. 4°05′0″ v. ilg. / 47.98333°š. pl. 4.08333°r. ilg. / 47.98333; 4.08333 (Kemperas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kemperas
pranc. Quimper
      
Odedo upė Kempere
Kemperas
Kemperas
47°59′0″ š. pl. 4°05′0″ v. ilg. / 47.98333°š. pl. 4.08333°r. ilg. / 47.98333; 4.08333 (Kemperas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Bretanė Bretanė
Departamentas Finisteras
Gyventojų (2019[1]) 63 283
Plotas 84,4 km²
Tankumas (2019[1]) 750 žm./km²
Vikiteka Kemperas

Kemperas (pranc. Quimper, bret. Kemper) – miestas vakarų Prancūzijoje, Bretanės pusiasalyje, uostas prie Biskajos įlankos ir Odedo upės estuarijos. Finistero departamento administracinis centras. Praeina BrestoNanto plentas; greitaeigė geležinkelio linija į Paryžių. Apylinkėse yra Kempero-Kornvajaus oro uostas.

Fajanso gamyba (nuo 1690 m.),[2] maisto, tekstilės, siuvimo, odos, popieriaus, elektronikos pramonė. Apylinkėse plėtojamas turizmas: Benodė, Beg‑Meili, Pon l’Abė, Loktudi kurortai. Veikia Vakarų Bretanės universiteto padalinys, dailės, bretonų, fajanso muziejai. Vyksta kasmetinis bretonų kultūros festivalis (nuo 1922 m.). Yra XI–XII a. romaninė bažnyčia, XIII–XVI a. gotikinė Šv. Korentino katedra, XVI a. gyvenamieji namai.

Šv. Korentino aikštė Kempere

Kemperas – istorinio bretonų Kornvajaus regiono sostinė. Gyvenvietė klestėjo dar ikiromėniniais laikais. Nuo 495 m. – vyskupijos centras (ją įsteigė Šv. Korentinas). XI a. kartu su Kornvajumi prijungtas prie Bretanės kunigaikštystės. Per Bretanės vidaus karus XIV a. Kemperas smarkiai apgriautas. XIX a. pab. ėmė augti nutiesus geležinkelį iki Kempero uosto.[3]

  1. "Populations légales 2019". The National Institute of Statistics and Economic Studies.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 205
  3. Quimper. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011