Pereiti prie turinio

Kalė

Koordinatės: 50°56′50″ š. pl. 1°51′20″ r. ilg. / 50.94722°š. pl. 1.85556°r. ilg. / 50.94722; 1.85556 (Kalė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalė
pranc. Calais
            
Molas ir švyturys
Kalė
Kalė
50°56′50″ š. pl. 1°51′20″ r. ilg. / 50.94722°š. pl. 1.85556°r. ilg. / 50.94722; 1.85556 (Kalė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Aukštutinė Prancūzija Aukštutinė Prancūzija
Departamentas Pa de Kalė (departamentas)
Gyventojų (2006) 74 888
Vikiteka Kalė
Kirčiavimas Kalė̃

Kalė (pranc. Calais) – miestas šiaurės rytų Prancūzijoje, Aukštutinės Prancūzijos administraciniame regione, prie Pa de Kalė sąsiaurio. Artimiausias Jungtinei Karalystei Prancūzijos miestas. Didelis keleivių, prekybos ir žvejybos Kalės uostas. Svarbus susisiekimo mazgas, veikia oro uostas, keltai į Duvrą, dvi geležinkelio stotys, 6 km į vakarus nuo miesto prasideda Eurotunelis. Išvystyta naftos perdirbimo, maisto, mašinų, chemijos pramonė. Pajūrio kurortas. Yra meno ir karo muziejai.[1]

Kalė yra tik per 34 km nuo Anglijos. Dėl tokio artumo, sąsiauris buvo pavadintas Pa de Kalė (pranc. Pas de Calais – „žingsnis nuo Kalė“).

Vietovė romėnų vadinta Caletum. Šis pavadinimas kildinamas nuo keltų genties kaletų (Caleti, Καλη̃ται).[2] Gyvenvietė pirmą kartą paminėta 938 m. Miesto teises gavo 1137 m. Nuo 1237 m. Artua grafystės dalis. XIII a. pastatyta stipri Kalė tvirtovė. Per Šimtametį karą Kalė 1347 m. užkariavo Anglija. Miestą Prancūzija atkovojo tik 1558 m. XIX a. išsiplėtė Kalė uostas. Miestas labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Renesansinė miesto rotušė, Gotikos bažnyčia. XVI a. Kalė tvirtovė, 1848 m. pastatytas Kalė švyturys. [3]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 186
  2. В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
  3. Calais (Kalė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 688 psl.