Jafetas
Jafetas – Senojo Testamento personažas, minimas Pradžios knygoje, Nojaus sūnus, Semo ir Chamo brolis. Penkiaknygės Kunigų šaltinyje Jafetas laikomas trečiuoju Nojaus sūnumi, o senesniame Jahvistiniame (Pradžios 9,20–27) – antruoju.[1]
Vedė prieš tvaną, su šeima išsigelbėjo tėvo pastatytame laive. Po tvano Jafetas susilaukė 7 sūnų – Gomero, Magogo, Madajo, Javano, Tubalo, Mešecho bei Tyro – ir 7 anūkų.[2]
Anot Biblijos, iš Jafeto kilusios įvairios tautos, gyvenusios į šiaurę ir vakarus nuo Mesopotamijos ir Sirijos[2] (nuo Mažosios Azijos iki Medijos), jos dar įvardijamos jafetitais.[3]