Chang'e 4
 „Chang'e 4“ sudėtinės dalys: nusileidimo modulis (lander) ir mėnuleigis (rover) | |
| Misijos statistika | |
| Pavadinimas | „Chang'e 4“ |
|---|---|
| Įgulos narių skaičius | Bepilotis |
| Įgulos nariai | - |
| Raketa | Long March 3B |
| Paleidimo vieta |  Kinija, Sičuanas
|
| Paleidimo data | 2018 m. gruodžio 7 d. 2:26 UTC |
| Nusileidimo vieta | Von Kármán krateris (Pietų ašigalio-Eitkeno baseinas) |
| Misijos trukmė | Nusileidimo modulis – 12 mėn. (planuojamas), mėnuleigis – 3 mėn. (planuojamas) |
| Misijos tikslas | Mėnulio nematomos pusės tyrimai |
Chang’e 4 (kin. 嫦娥四号, pinyin: Cháng'é sìhào) – Kinijoje sukurtas kosminis zondas, skirtas Mėnulio ir kosminės erdvės tyrinėjimams. 2019 m. sausio 3 d. šis zondas pateko į kosmonautikos istoriją – jis buvo pirmas žmogaus pagamintas objektas, sėkmingai nusileidęs Mėnulio nematomoje pusėje.
„Chang’e 4“ susideda iš nusileidimo modulio ir mėnuleigio „Yutu 2“. Nusileidimo modulio masė – 1 200 kg, mėnuleigio masė – 140 kg, jo išmatavimai – 1,5 × 1,0 × 1,0 m.[1] Numatytas veikimo laikas – mažiausiai trys mėnesiai.
Misija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Chang’e 4 yra Kinijos Mėnulio tyrimų programos dalis, tęsianti „Chang'e 3“ misijos veiklą, kurios metu 2013 m. pabaigoje į Žemės palydovą buvo nugabentas mėnuleigis „Yutu“. Jis dvejus metus bei septynis mėnesius – gerokai ilgiau nei planuota – tyrinėjo Mėnulio paviršių. Po „Chang’e 4“ misijos Kinija planuoja nusiųsti mėnuleigį „Chang'e 5“, kuris paimtų ir pargabentų į Žemę grunto mėginių.
Kinų zondas „Chang’e 4“ buvo paleistas 2018 m. gruodžio 7 d.[2] su „Long March 3B“ raketa iš Kinijos pietvakariuose esančio Sičuano palydovų leidimo centro. Zondas nusileido Von Kármán krateryje Pietų ašigalio-Eitkeno baseino rytiniame pakraštyje,[3] iš kur atsiuntė apylinkių nuotrauką. Ryšiui su valdymo centru Žemėje palaikyti naudojamas orbitinis palydovas „Queqiao“, kuris iš anksto, gegužės 21 d., buvo pristaytas į Lagranžo tašką L2. Priešingai, nei į Žemę nuolat atgręžtoje pusėje, kur esama daug nusileidimui tinkamų lygumų, zondas nutūpė regione, pasižyminčiame itin kalnuotu ir raižytu paviršiumi. Be to, čia jis patyrė -190 °C aplinkos temperatūros poveikį.
Per šią misiją suplanuota atlikti įvairius eksperimentus. Tarp jų – žemo dažnio radijo bangų astronominiai tyrimai, kuriuos patogu atlikti iš Mėnulio nematomosios pusės, nes joje nepasireiškia iš Žemės sklindantys trikdžiai. Taip pat atliekama nusileidimo rajono topografija, tiriami vietos mineralai, matuojama spinduliuotė. Numatyta nejudraus zondo konteineryje sudaiginti augalų sėklų ir atlikti fotosintezės bandymus bei išauginti iš kiaušinėlių šilkverpių lervų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 4.pngina-lunar-rover-intl/ This is the rover China will send to the 'dark side' of the Moon Archyvuota kopija 31 rugpjūčio 2018 iš Wayback Machine projekto.. Steven Jiang, CNN News. 16 August 2018.
- ↑ China launches historic mission to land on far side of the moon Archyvuota kopija 7 gruodžio 2018 iš Wayback Machine projekto. Stephen Clark, Spaceflight Now. 7 December 2018.
- ↑ Jones, Andrew (31 December 2018). „How the Chang'e-4 spacecraft will land on the far side of the Moon“. GBTIMES. Suarchyvuota iš originalo 2 January 2019. Nuoroda tikrinta 3 January 2019.
