Avestos kalba
| Avestos kalba | |
| Kalbama | liturginė kalba |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | nėra (mirusi) |
| Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų iranėnų rytų iranėnų Avestos |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | ae |
| ISO 639-2 | ave |
| ISO 639-3 | ave |
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba. Ji vartota tik zoroastrizmo religijoje, ja parašytas svarbiausias šios religijos kūrinys – Avesta. Kažkuriuo laikotarpiu ji buvusi gyvąja kalba, VII a. musulmonams užėmus Persiją išnyko, bet tebevartojama kaip zoroastrų liturginė kalba. Užrašoma V a. sukurtu iš aramėjų rašto kilusiu Avestos raštu.
Avestos kalba susidarė iš senovės iranėnų kalbų tarmių, nuo kurių ilgainiui visiškai nutolo. Seniausioje Avestos tarmėje (~VI a. pr. m. e.), paliudytoje Gatose, galima rasti nemaža fonetinių, morfologinių ir kt. bendrybių su vedų kalba. Vėlyvesnės Avestos dalies – apeigų, maldų ir kt. tekstų leksika, sintaksė ir stilistika būdinga liturginei literatūrai.[1]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Avestos kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
|
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |