tu
Įvardis
[taisyti]- asm. įvrd. pavadinti antrajam asmeniui: Aš ir tu. Tavęs čia nėra. Ko tau reikia?! Norėčiau tave sutikti. Tavimi dėtas aš taip nedaryčiau. : Kur tau! (visiškai ne). Na tai tau! (sakoma apgailestaujant ar nepasisekus)
Etimologija
[taisyti]Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.
Vertimai
[taisyti]Taip pat žiūrėkite
[taisyti]Čigonų kalba
[taisyti]Įvardis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Šio žodžio tu Čigonų kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje tu (w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite tu Vikižodyną ir tu Vikipediją Čigonų kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...
Tarimas
[taisyti]- TFA: [t̪u]
Įvardis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Iš lotynų k. tuus, iš indoeuropiečių prokalbės *towos.
Kategorijos
[taisyti]Taip pat žiūrėkite
[taisyti]Savybinio įvardžio „tu“ formos | |||
---|---|---|---|
Savybiniai įvardžiai Pronombres posesivos Asmeninis įvardis: Tú |
Sutrumpintos formos Vartojamos prieš kitus žodžius |
Prailgintos formos Vartojamos po kitų žodžių arba atskirai | |
Vyriškoji. g. Masculino |
Moteriškoji g. Femenino | ||
Vienaskaita Singular |
tu | tuyo | tuya |
Daugiskaita Plural |
tus | tuyos | tuyas |
Įvardis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Tarimas
[taisyti]- TFA: [tù]
Įvardis
[taisyti]Įvardžio „tu“ formos | ||
---|---|---|
Linksnis | Asmeninis įvardis | |
Vardininkas | tu | |
Kilmininkas | tewo | |
Naudininkas | tew | |
Galininkas | tewe | |
Įnagininkas | tewi | |
Vietininkas | Vi. | tewy |
Kr. | tewyn | |
Gr. | tewypi | |
Ar. | tewuop | |
Šauksmininkas | tu! |
Etimologija
[taisyti]Senosios žinomos įvardžio „tu“ formos: tu („tu“). Iš baltų-slavų prokalbės *tū, iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu. Giminiškas anglų k. thou, čekų k. ty, lenkų k. ty, latvių k. tu, lietuvių k. tu, lotynų k. tu, prūsų k. tū, rusų k. ты (ty), senovės graikų k. τύ (tú), ukrainiečių k. ти (ti), vokiečių k. du.
Kategorijos
[taisyti]Taip pat žiūrėkite
[taisyti]Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai | |||
---|---|---|---|
Asmeniniai įvardžiai | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
I-asis asmuo | as | muduo (vyr. g.) mudwai (mot. g. ir niek. g.) |
mes |
II-asis asmuo | tu | juduo (vyr. g.) judwai (mot. g. ir niek. g.) |
jūs |
III-iasis asmuo | es (vyr. g.) ei (mot. g.) tat (bev. g.) |
jaduo (vyr. g.) jodwai (mot. g.) tadtwai (bev. g.) |
ai (vyr. g.) uos (mot. g.) taty (bev. g.) |
Įvardis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Tarimas
[taisyti]- TFA: [tu]
Įvardis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Iš baltų-slavų prokalbės *tū, indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu, kilmininko *tewe, naudininko *toy, *tebʰ(y)e, galininko *t(w)e. Latvių k. tevis kildinamas iš *tevens, su -en-prailginta forma ir papildoma s, derinant šį žodį su kitomis kilmininko daugiskaitos formomis. Anksčiau šio žodžio naudininko forma buvo artimesnė prūsų k. tebbei; dėl kitų linksnių įtakos dabartinė naudininko forma tev turi raidę v ir sumažintą galūnę. Galininko forma tevi yra kildinama iš žodžio *teven su iš kitų galininko formos žodžių perimta raide n. Vietininko forma tevī susiformavo analogiškai i-kamieno daiktavardžiams. Giminiškas lietuvių k. tu, prūsų tū, thu, toū, thou, tau, jotvingių k. tu, senosios bažnytinės slavų k., baltarusių k., rusų k. ты (ty), ukrainiečių k., bulgarų k. ти (ti), čekų k., lenkų k. ty, gotų k. 𐌸𐌿 (þū), senosios vokiečių aukštaičių k. þū, senovės skandinavų k. þú, senosios anglų k. þū, vokiečių k. du, anglų k. thou, senosios airių k. tú, sanskrito त्वम् (tvam), (dorėnų) senosios graikų k. τύ (tú), (jonėnų) σύ (sú), lotynų k. tu, tocharų A k. tu, tocharų B k. twe, tuwe, osetinų k. ду (du), ды (dy).[1]
Vartosenos pastabos
[taisyti]Įvardžio forma tavs nurodo tik priklausomybę („tavo daiktas“; t.y. daiktas priklausantis tau), o tevis yra tikroji kilmininko linksnio forma, apimanti visas jo reikšmes. Naudininko linksnio forma tevim yra naudojama pasirinktinai, dažniausiai tik su tam tikrais prielinksniais.
Kiti asmeniniai įvardžiai
[taisyti]es - tu - viņš / viņa - mēs - jūs - viņi / viņas
Nuorodos
[taisyti]- ↑ ^Karulis, Konstantīns (1992), „tu“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN
Vardininkas Nominatīvs |
tu |
---|---|
Kilmininkas Ģenitīvs |
tevis / tavs |
Naudininkas Datīvs |
tev / tevim |
Galininkas Akuzatīvs |
tevi |
Įnagininkas Instrumentālis |
tevi |
Vietininkas Lokatīvs |
tevī |
Šauksmininkas Vokatīvs |
tu! |
Tarimas
[taisyti]- TFA: /tuː/
Įvardis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.
Įvardis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Tarimas
[taisyti]- TFA: /ty/
Audio (byla) - Šablonas:homophones
Įvardis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Iš senosios prancūzų k. tu, iš lotynų k. tu.
Įvardis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Iš Lotynų kalbos tū.
Skaitvardis
[taisyti]tu
Sinonimai
[taisyti]Tarimas
[taisyti]- TFA: /t̪u/
Įvardis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Iš Senosios airių kalbos tú.
- Lietuvių kalba
- Lietuvių kalbos įvardžiai
- Čigonų kalba
- Čigonų kalbos įvardžiai
- Ispanų kalba
- Didysis ispanų kalbos žodynas
- Ispanų kalbos įvardžiai
- Kastiliečių kalbos žodynas
- Italų kalba
- Italų kalbos įvardžiai
- Jotvingių kalba
- Didysis jotvingių kalbos žodynas
- Senieji jotvingių kalbos žodžiai
- Jotvingių kalbos įvardžiai
- Latgalių kalba
- Latgalių kalbos įvardžiai
- Nesutvarkyti Latgalių kalbos įvardžiai
- Latvių kalba
- Latvių kalbos įvardžiai
- Pertvarkyti latvių kalbos žodžiai
- Lotynų kalba
- Lotynų kalbos įvardžiai
- Indoeuropiečių prokalbės kilmės žodžiai/Lotynų kalba
- Portugalų kalba
- Portugalų kalbos įvardžiai
- Prancūzų kalba
- Prancūzų kalbos įvardžiai
- Rumunų kalba
- Rumunų kalbos įvardžiai
- Švedų kalba
- Švedų kalbos skaitvardžiai
- Škotų gėlų kalba
- Škotų gėlų kalbos įvardžiai
- Senosios airių kalbos kilmės žodžiai/Škotų gėlų kalba