Vincas Mykolaitis-Putinas
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967) – lietuvių poetas ir prozininkas.
Sentencijos
[keisti]- – Aš iš tiesų manau, kad celibatas baigia atgyventi savo amžių.
– Kokias gi argumentais tamsta savo įsitikinimą paremi?
– Kokias argumentais? Gi tais, kuriuos pati gamta sutvėrė mūsų kūnuose. Jeigu dievas būtų norėjęs celibatininkų, tai būtų sutvėręs kokį genus neutrum! – „Altorių šešėly“. - Bažnyčia, jeigu tikrai norėtų apsaugoti kunigus nuo moteries arba jeigu jai rūpėtų kunigų dora, turėtų panaikinti celibatą. Juk šiandien daug kam aišku, kad vedę vyrai savo norais, mintimis ir vaizduote skaistesni už nevedusius, ypač prievarta nevedusius. – „Altorių šešėly“.
- – Bet atsimink Meškėno priekaištą: kas išspręs, kuris gyvenimą formuojantis principas yra vaisingas, o kuris bergždžias?
– Meškėnas žinoma turėjo galvoj metafizinius pagrindus, priesaikos amžinumą ir t.t. Kas išspręs? Gi patyrimas, praktika, vidaus eksperiencija, rezultatų akivaizdumas, Štai, kas išspręs. Tapai mediku, o pamatei, kad esi mėsininkas, tai mesk gydęs, nes imsi žmones pjauti. Taip pat ir su kunigyste. Kokios čia metafizikos! – „Altorių šešėly“. - Dabartis savaime kuria ateitį. Jeigu mes visi norėtume numatyti, įspėti ateitį ir pagal ją formuoti dabartį, mes rizikuotume žiauriai apsirikti: prasilenkti su ateitimi ir nieko gero neduoti dabarčiai.– „Altorių šešėly“.
- Esti patarimų, kurie kai kada labiau mums nemalonūs negu papeikimai. – „Altorių šešėly“.
- Faktas ir be konstatavimo yra faktas, o išvados ne visiems aiškios. – „Altorių šešėly“.
- Gyvenimo esmės ir jo reiškinių supratimas gali apsaugoti būtį nuo išnykimo ir suteikti naujo gyvybės džiaugsmo.
- Gyvenk laimėje, galvok apie nelaimę.
- Ir žiūriu į plaukiančią minią, / – Ir ieškau žmogaus žmonėse.
- Išvengti moteries yra vienintelis kelias – vesti ją. – „Altorių šešėly“.
- Kūrybinis įsitempimas tegali būti tarp dviejų atskirų polių: tarp vyro ir siekiamos, bet nepasiekiamos moteries. – „Altorių šešėly“.
- Mes dažnai, kaip tyčia padarome tai, ko labiausiai saugomės. Ir tuomet klaida esti daug sunkiau atitaisoma. – „Altorių šešėly“.
- Motinystė galų gale išperka visas moteries nuodėmes. – „Altorių šešėly“.
- Niekas taip nesukelia pasaulio neapykantos prieš bažnyčią, kaip per dideli kunigijos apetitai ir bandymai atsisėsti į žemės kunigaikščių sostus. – „Altorių šešėly“.
- Šeima tai yra vedybų, moterystės tikslas, o meilė gali būti ir be šeimos. – „Altorių šešėly“.
- Širdis visuomet mokės apgauti ir gudriausią protą, ir kiečiausią valią. – „Altorių šešėly“.
- Tarp mūsų gyvena pabaiga, – ji visur atseka, nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti.
- Tauta, kuri neskaito, nerašo, neturi pasaulyje prasmės.
- Tiesa yra nepasakomoje, neišreiškiamoje mintyje, mūsų nepraskleidžiamoje dvasios kertelėje – ir juo giliau, juo geriau. – „Altorių šešėly“.
- Tu meile netikėk! Nėra šioj žemėj meilės. Yra savimeilė, plėšri, kerštinga, pavydi; Yra aistra, kaip vilkė alkana.
- Vanduo – geras daiktas ir žemė – geras daiktas, o kai sumaišome abudu, pasidaro purvas. – „Altorių šešėly“.
- ...žmogus nešiojasi tik pusę savo sielos ir tampa tobulas tik suradęs ir pamilęs kitą, kuris turi antrąją pusę. Dėl to mylėti galima tiktai vieną kartą, o tokia meilė esanti būtina ir amžina.
