Bažnyčia

Bažnyčia – maldos namai.

Sentencijos

Aš manau, kad šiame krašte bažnyčia ir valstybė turėtų būti visiškai atskirtos. Visuomenės pinigai neturėtų būti naudojami konkrečios religijos propagavimui, visuomeninės mokyklos turėtų būti nesusijusios su religija, o visuomenės pinigai neturėtų būti naudojami remti religinėms mokykloms. – T. Ruzveltas.
Aš netikiu atlaidumu, kaip jį propaguoja bažnyčia. Mums nėra reikalingas Dievo atlaidumas, reikalingas tik atlaidumas viens kitam ir sau patiems. – R. G. Ingersolis.
Bažnyčia, jeigu tikrai norėtų apsaugoti kunigus nuo moteries arba jeigu jai rūpėtų kunigų dora, turėtų panaikinti celibatą. Juk šiandien daug kam aišku, kad vedę vyrai savo norais, mintimis ir vaizduote skaistesni už nevedusius, ypač prievarta nevedusius. – V. Mykolaitis-Putinas.
Bažnyčios skola yra velnio atlyginimas. – H. Byčeris.
Civilizacija tol nepasieks tobulumo, kol paskutinis akmuo iš paskutinės bažnyčios neužvirs ant paskutinio kunigo. – E. Zola.
Diskriminuoti pilietį vien todėl, kad jis priklauso kažkuriai konkrečiai bažnyčiai ar, kaip Abraomas Linkolnas, nepriklauso jokiai – yra grubus išpuolis prieš tikėjimo laisvę, kuri yra vienas iš amerikietiško gyvenimo pamatų. – T. Ruzveltas.
Jei įžengsi į bažnyčią ir atversi savo sielą tylai, pastebėsi, kad Dievas pats pirmas sutinka tave su šypsena. – B.Ferrero.
Ji viską atiduotų, jei tik galėtų turėti Ralfo de Brikasaro vaiką. O tai neįmanoma, to niekada nebus. Ralfas tarnauja bažnyčiai, o bažnyčia reikalauja jo viso, net tos dalies, iš kuriuos jai nėra jokios naudos – jo vyriškumo. Šito motina bažnyčia reikalauja kaip aukos, kad parodytų savo galią, ir jis eina perniek, yra išbraukiamas iš gyvenimo, o po savęs nieko nepaliks. Tiktai ateis diena, kai bažnyčia turės atsiteisti už savo godumą. Ateis diena, kai nebebus Ralfų de Brikasarų, nes jie pagaliau įvertins savo vyriškumą, supras, kad bažnyčia reikalauja beprasmės aukos, visai niekam nenaudingos. – K. Makalou.
Jūs gausinate ir tobulinate masinio naikinimo ginklus, o popiežius keliauja po pasaulį maldaudamas lyderius uždėti apynasrį beatodairiškai pažangai. Jūs klonuojate gyvas būtybes, o Bažnyčia ragina apmąstyti moralines šių veiksmų pasekmes. Jūs raginate žmones bendrauti telefonu ir vaizdo ekranuose ir kompiuterinio ryšio kanalais, o Bažnyčia atveria savo duris ir kviečia mus tiesioginiam bendravimui, kuriam ir esame skirti. Jūs žudote negimusius kūdikius dėl mokslo pasiekimų, leisiančių išgelbėti kitų žmonių gyvybes, o Bažnyčia siekia atkreipti jūsų dėmesį į principinį šios motyvacijos ydingumą. – D. Braunas.
Jūs sakote, kad mokslas mus išgelbės. Aš sakau, kad mokslas mus sunaikino. Nuo Galilėjaus dienų bažnyčia stengėsi sulėtinti negailestingą mokslo žygiavimą pirmyn, kartais klaidingomis priemonėmis, tačiau visuomet geranoriškais motyvais. Vis dėlto mokslo pagundos buvo per didelės, kad žmogus būtų pajėgęs joms atsispirti. Aš jus raginu – apsižvalgykite aplinkui. Mokslo pažadai nėra ištesėti. Pažadai užtikrinti mūsų gyvenimo efektyvumą ir paprastumą pavirto ne kuo kitu kaip nesibaigiančia tarša bei chaosu. Mes esame susiskaldžiusi ir susipriešinusi gyvosios gamtos rūšis Rūšis žengianti susinaikinimo keliu. – D. Braunas.
Kaip bažnyčia gali kovoti su tuo, kas žmonėms atrodo logiška ir teisinga! Kaip mes galime smerkti tai, kas dabar yra tapę pačiu mūsų visuomenės pamatu! Kiekvieną kartą, kai tik Bažnyčia pakelia perspėjantį pirštą, jūs smogiate atgal, apšaukdami mus tamsuoliais, nenuspėjančiais koja kojom su gyvenimu. – D. Braunas.
Mano požiūris į religiją paprastas: nėra būtinybės statyti didingas bažnyčias, taip pat nėra jokio reikalo kurti sudėtingas filosofijas. Širdis – štai mūsų bažnyčia, gerumas – štai mūsų filosofija. – Dalai Lama XIV.
Mums nereikia oficialios valstybinės bažnyčios. Net jei 99 gyventojų procentai būtų katalikai, aš vis tiek būčiau prieš. Aš nenoriu teisinės galios, sujungtos su religine galia. – Dž. F. Kenedis.
Nemenkinkite bažnyčios išminties, nes tai vienintelė diktatūra, nenuversta du tūkstančius metų... – E. M. Remarkas.
Niekas taip nesukelia pasaulio neapykantos prieš bažnyčią, kaip per dideli kunigijos apetitai ir bandymai atsisėsti į žemės kunigaikščių sostus. – V. Mykolaitis-Putinas.