Zefyrinas
Šventasis Zefyrinas lot. Zephyrinus | |
---|---|
15-asis popiežius | |
Gimimo vardas | Zefyrinas |
Gimė | nežinoma Roma, Italija |
Mirė | 217 m. gruodžio 20 d. Roma, Italija |
Tautybė | romėnas |
15-asis popiežius | |
Išrinktas | 199 m. |
Baigė | 217 m. gruodžio 20 d. |
Pirmtakas | Šventasis Viktoras I |
Įpėdinis | Šventasis Kalikstas I |
Vikiteka | Zefyrinas |
Šventasis Zefyrinas (? m. Romoje – m. 217 m. gruodžio 20 d. Romoje) – penkioliktasis popiežius, vadovavęs krikščionių bažnyčiai nuo 199 m. iki 217 m. gruodžio 20 d. Jo pirmtaku buvo šventasis Viktoras I, o po Zefyrino popiežiumi tapo šventasis Kalikstas I.
Pontifikavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Zefyrinas popiežiumi buvo pakankamai ilgai, tačiau apie jo pontifikavimą žinoma nedaug. Jį dažnai kritikavęs šventasis Hipolitas Zefyriną apibūdino kaip silpną ir neišsilavinusį žmogų, užgožtą tuometinio dekano Kaliksto, vėliau ir tapusio popiežiumi. Hipolitas kaltino Zefyriną nemokėjimu vadovauti ir slopinti erezijų (tokių kaip monarchianizmas) plitimo.
Konfliktai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vadovaujant Zefyrinui, krikščionių padėtis, kuri pirmuosius kelis imperatoriaus Septimijaus Severo valdymo metus buvo gana palanki, ėmė greitai blogėti. 202 (203?) m. buvo išleistas įsakymas, uždraudęs perėjimą į krikščionybę. Nepaklususių laukė griežtos bausmės.[1]
Eusebijus iš Cezarijos pasakojo, jog kažkoks Natalijus, buvęs grupės žmonių, kuri laikė Jėzų Kristų paprastu žmogumi, vyskupu, vėliau labai apgailestavo dėl šio savo posto ir netgi maldavo Zefyriną jį grąžinti į krikščionių bažnyčią.[reikalingas šaltinis]
Hipolitas buvo Logoso doktrinos, kuri akcentavo Švenčiausiosios Trejybės asmenų skirtingumą, šalininkas. Jis aiškino, jog Kristus sujungė dieviškąją bei žmogiškąją prigimtis, todėl tapo mediumu tarp Dievo ir žmonių. Ši teorija sukėlė daugybę abejonių ir atsirado nauja krikščioniškoji mokykla, šlovinusi visišką Dievo vientisumą. Ši doktrina, pavadinta monarchianizmu, teigė, jog Dievas Tėvas yra vienintelis dieviškasis pradas, o Kristus tebuvo Dievo žmogiškoji apraiška. Jie manė, jog būtent Dievas Tėvas, o ne Dievas Sūnus buvo nukryžiuotas, todėl jie pavadinti modalistais arba patripacianistais. Popiežius Zefyrinas nesikišo į šių dviejų mokyklų diskusijas. Modalistų erezija iš pradžių nebuvo taip aiškiai matoma, o Hipolito doktrina kirtosi su senosiomis bažnyčios tradicijomis. Nežinodamas, kaip nuneigti Hipolito argumentus, Zefyrinas pasakė, jog pats išpažįsta tik vieną Dievą ir juo yra Viešpats Jėzus Kristus, tačiau būtent sūnus, o ne tėvas buvo nukryžiuotas[1].
Prieštaraudamas Zefyrinui, Hipolitas pradėjo pirmąją krikščionybės istorijoje schizmą. Kuomet po Zefyrino mirties popiežiumi tapo Kalikstas, kurį Hipolitas ir kaltino dėl Zefyrino neveiklumo, Hipolitas ir jo pasekėjai atsiskyrė nuo bažnyčios. Maždaug dešimt metų jis vadovavo kitai kongregacijai ir greičiausiai buvo vyskupu. Hipolitas laikomas pirmuoju antipopiežiumi.
Atminimo diena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Popiežiaus ir kankinio šventojo Zefyrino atminimo diena anksčiau buvo rugpjūčio 26-oji, o dabar ji minima Zefyrino mirties dieną – gruodžio 20-ąją. Romos katalikai tradicionalistai jo atminimą vis dar mini rugpjūčio 26 d.
Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
---|---|---|
Pirmtakas Popiežius Šventasis Viktoras I |
Popiežius Šventasis Zefyrinas 199 - 217 |
Įpėdinis Popiežius Šventasis Kalikstas I |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Pope St. Zephyrinus“. newadvent.org. Suarchyvuota iš originalo 2016-07-24. Nuoroda tikrinta 2016-09-16.