Vormsas – Vikipedija

Vormsas vok. Worms

Tiltas virš Reino Vormse

Vormsas 49°37′55″ š. pl. 8°21′55″ r. ilg. / 49.63194°š. pl. 8.36528°r. ilg. / 49.63194; 8.36528 (Vormsas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Reino kraštas-Pfalcas

Meras	Michael Kissel

Gyventojų (2008)	82 040
Plotas	108,77 km²
Tankumas (2008)	754 žm./km²

Pašto kodas	67501–67551
Tel. kodas	06241, 06242, 06246, 06247
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Vormsas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1636

Vormsas (vok. Worms) − miestas Vokietijoje, Reino krašto−Pfalco žemėje, Reino kairiajame krante.^[1]

Vormsas garsus savo architektūriniais paminklais: puošnia romanine šv. Petro katedra (pradėta 1018 m., pastatyta 1170−1240 m.) su 6 bokštais, daugybe romaninių (šv. Andriejaus, XI−XIII a. dabar Vormso muziejus), gotikinių (Dievo motinos, XV a.) bažnyčių, sinagoga (XII−XIII a.), rotuše (1911 m.).

Viduramžiais šis miestas buvo svarbus aškenazių žydų centras, ir iki mūsų dienų išsaugojo daug šio palikimo. Dėl to 2021 m. jis kartu su Špejeriu ir Maincu buvo UNESCO pripažintas kaip pasaulio paveldo objektas, vienas iš ShUM miestų^[2].

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vormsas yra vienas seniausių Vokietijos miestų. V a. burgundų karalystės sostinė.

Viduriniais amžiais Vormsas buvo laisvasis miestas. Vormse tarp Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko V ir popiežiaus Kaliksto II buvo sudarytas Vormso konkordatas, kuriuo baigta kova dėl investitūros. Mieste ne kartą posėdžiavo vidurinių amžių reichstagas. 1521 m. paskelbtas Vormso ediktas.

Per Pfalco įpėdinystės karą (1688−1697 m.) Vormsą užėmė ir sugriovė Prancūzijos kariuomenė. 1797−1813 m. miestas priklausė Prancūzijai.

Po Antrojo pasaulinio karo Vormsas įėjo (1945−1949 m.) į Prancūzijos okupuotą zoną. Nuo 1949 m. Vormsas priklauso Vokietijai.

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Worms (Vormsas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 532 psl.
↑ ShUM Sites of Speyer, Worms and Mainz UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Vormsas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vormso internetinė svetainė Archyvuota kopija 2005-10-30 iš Wayback Machine projekto. (anglų, vokiečių k.)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Vokietijoje

Šlėzvigas-Holšteinas Hamburgas ir Meklenburgas-Pomeranija	Hanzos sąjungos miestas Liubekas (1987) · Štralzundo ir Vismaro istoriniai miestai (2002) · Vatų jūra (2009, kartu su Nyderlandais ir Danija) · Špaiherštatas ir Kontorhauzo rajonas su Čilihauzu (2015) · Archeologiniai pasienio kompleksai Hedebiu ir Danevirkė (2018) · Romos imperijos ribos, Žemutinės Germanijos limai (2021, kartu su Nyderlandais) · Šverino rezidencinis ansamblis (2024)	Vokietijos vėliava

Žemutinė Saksonija ir Brėmenas	Hildesheimo Švč. Marijos katedra ir Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia (1985) · Ramelsbergo kasyklos, Goslaro istorinis miestas ir Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema (1992) · ~~Dresdeno Elbės slėnis~~ (2004-2009) · Brėmeno rotušė ir Brėmeno Rolandas (2004) · Alfeldo Fagus gamykla (2011)

Brandenburgas, Berlynas ir Saksonija	Berlyno ir Potsdamo rūmai bei parkai (1990) · Muziejų sala Berlyne (1999) · Muskau parkas/Mužakovo parkas (2004, kartu su Lenkija) · Berlyno modernistinių namų kompleksas (2008) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2011, kartu su 19 kitų valstybių) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)

Saksonija-Anhaltas ir Tiuringija	Kvedlinburgo senamiestis, bažnyčia ir pilis (1994) · Bauhauso objektai Veimare ir Desau (1996) · Eislėbeno ir Vitenbergo liuteronų paminklai (1996) · Klasikinis Veimaras (1998) · Vartburgo pilis (1999) · Desau-Verlico sodų karalija (2000) · Naumburgo katedra (2018) · Viduramžių žydų paveldas Erfurte (2023)

Šiaurės Reinas-Vestfalija ir Hesenas	Acheno katedra (1978) · Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai Briūlyje (1984) · Loršo abatija ir koplyčia (1991) · Kelno katedra (1995) · Meselio fosilijų radimvietė (1995) · Romos imperijos sienos: Adriano siena, Antonino siena, Limes Germanicus (2005, kartu su UK) · Vilhelmshėhės parkas (2013) · Karolingų Vestvorkas ir Korvėjaus civitas (2014)· Mathildenhöhe Darmštate (2021)

Reino kraštas-Pfalcas ir Saras	Špejerio katedra (1981) · Tryro Romėnų paminklai, Šv. Petro katedra ir Dievo Motinos bažnyčia (1986) · Fiolkingeno metalurgijos gamykla (1994) · Colferaino anglies kasyklų industrinis kompleksas (2001) · Aukštutinis Reino vidurupio slėnis (2002)· ShUM miestai Špejeris, Vormsas ir Maincas (2021)

Bavarija	Viurcburgo rūmai su sodais ir rūmų aikšte (1981) · Vyso piligrimų bažnyčia (1983) · Bambergo miestas (1993) · Regensburgo senamiestis su štatamhofu (2006) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Markgrafo operos teatras Bairoite (2012) · Augsburgo vandens tiekimo sistema (2019) · Romos imperijos ribos, Dunojaus limai (2021, kartu su Austrija ir Slovakija)

Badenas-Viurtembergas	Maulbrono vienuolyno kompleksas (1993) · Vienuoliškoji Reichenau sala (2000) · Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas (2017) · Didieji Europos SPA miestai (Baden Badenas, Bad Emsas, Bad Kisingenas) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis)

Nematerialusis	Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2016, kartu su 17 kitų valstybių) · Idėja ir praktika organizuoti bendrus poreikius kooperatyvuose (2016) · Vargonų gamyba ir muzika (2017) · Europos indigo dažyba (2018, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis) · Katedrų statymo talkos Europoje, arba Bauhütten: žinios, jų perdavimas, žinių ir inovacijų vystymas) (2020, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis)