Sophie Marceau
Sophie Marceau | |
---|---|
Tikras vardas | Sophie Danièle Sylvie Maupu |
Gimė | 1966 m. lapkričio 17 d. Paryžius, Prancūzija |
Šalis | Prancūzija |
Žymesni vaidmenys | |
Vika Bereton („Bumas“ 1980 m.) („Bumas II“ 1982 m.) Elektra King („Viso pasaulio negana“, 1999 m.) | |
Apdovanojimai | |
Cezaris – Perspektyviausiai aktorei už vaidmenį filme „Bumas II“ 1983 m. |
Sofi Marso (tikrasis vardas – Sophie Danièle Sylvie Maupu; g. 1966 m. lapkričio 17 d. Paryžiuje – prancūzų aktorė, režisierė ir scenarijų autorė, išgarsėjusi dar paauglystėje vaidmeniu filme „Bumas“. Ji taip pat vaidino filme apie agentą 007 Džeimsą Bondą juostoje „Viso pasaulio negana“, Melo Gibsono režisuotame istoriniame epe „Narsioji širdis“ ir kituose filmuose ne tik Prancūzijoje, bet ir Holivude.
Kuriant Prancūzijos nacionalinio simbolio Merion atvaizdą, Sofi Marso buvo pasirinkta ją įkūnijančiu modeliu, nurungdama tokias varžoves kaip Marion Cotillard ir Vanessa Paradis.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sofi Marso gimė 1966 metais Paryžiuje, pardavimų asistentės ir sunkvežimio vairuotojo šeimoje ir turi 3 metais vyresnį brolį Sylvainą.[2] Tėvai išsiskyrė, kai jai buvo 9.[3]
Karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aktorės karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1980 metų vasarį Sofi ir jos motina pradėjo siuntinėti nuotraukas paauglių modelių ieškančioms agentūroms. Tuo metu Françoise Menidrey ieškojo naujų paauglių veidų kuriamam filmui „Bumas“ ir taip pat kreipėsi į įvairias modelių agentūras tinkamų kandidatų. Tarp pasiūlytųjų pateko ir Sofi, kuriai po peržiūros kino kompanija „Gaumont“ pasiūlė pasirašyti ilgalaikę sutartį. Jau pats pirmasis jos filmas „Bumas“, skirtas paauglių auditorijai, buvo labai sėkmingas ne vien Prancūzijoje, kur jį matė daugiau kaip 4,3 mln žiūrovų.[4] 1982 metais sukurtas jo tęsinys išpopuliarino Sofi visoje Prancūzijoje ir pelnė pirmą apdovanojimą – Cezarį.
1981 metais Sofi išmėgino savo jėgas muzikoje, įrašydama kūrinį „Dream in Blue“ su atlikėja François Valéry.
1982 metais, būdama 15, Sofi pasirašė su „Gaumont“ 1 milijono frankų vertės sutartį. Po „Bumo“ ji ėmėsi labiau dramatiškų vaidmenų, tokių kaip 1984 metais sukurta istorinė drama „Fort Saganne“, kurioje ji vaidino kartu su Žeraru Depardje ir Ketrin Denev.
1988 metais suvaidino paaugliškoje komedijoje „L'Étudiante“ ir istoriniame nuotykių filme „Chouans!“, už kurį pelnė Geriausios Romantinės aktorės prizą.
Filmuose „Mano naktys gražesnės už jūsų dienas“, „Žydroji nata“, „Už debesų“, kuriuose jai teko dirbti su tokiais režisieriais kaip Andrzej Zulawski, Vim Venders ir Michelangelo Antonioni, Sofi vaidmenys dažnai būdavo gilūs ir net ekstravagantiški, privertę pripažinti neeilinį aktorės talentą [5]
1991 metais ji išmėgino jėgas teatre, kur už vaidmenį spektaklyje „Euridikė“ laimėjo „Moljero“ premiją, skirtą Geriausiai naujai aktorei.[6]
1995 metais Sofi pelnė ir tarptautinį pripažinimą, suvaidinusi princesę Izabelę režisieriaus Melo Gibsono juostoje „Narsioji širdis“. 1997 metais ji buvo pasirinkta Anos Kareninos vaidmeniui to paties pavadinimo filme, o 1999 metais tapo Džeimso Bondo varžove juostoje „Viso pasaulio negana“.
Nepaisant tarptautinės šlovės, daugelis filmų su Sofi Marso ir toliau buvo kuriami Prancūzijoje: „Afera pagal Antonį Zimerį“ (2005), „Moterys agentės“ (2008) ir „Neatsigręžk“ (2009), kuriame ji vaidino kartu su Monika Beluči.
Kita veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sofi Marso mokėsi privačioje dramos mokykloje „Cours Florent“ Paryžiuje, kurią taip pat yra baigusios tokios aktorės kaip Eva Green, Diane Kruger, Isabelle Adjani ir Audrey Tautou.
1995 metais Sofi išleido pusiau autobiografinę knygą „Menteuse“.
2002 metais ji debiutavo kaip režisierė filmu „Speak to Me of Love“ ir Monrealio kino festivalyje buvo pripažinta geriausia režisiere.
2007 metais pasirodė jo antrasis režisuotas filmas „Trival“.
Asmeninis gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1985–2001 metais Sofi buvo susituokusi su režisieriumi Andrzej Żuławski, vyresniu už ją 26 metais.1995 metais jiems gimė sūnus Vincentas.
Po skyrybų ji kurį laiką susitikinėjo su prodiuseriu Jimu Lemley. 2002 metais jie susilaukė dukters Juliette.
Nuo 2007 metų ji susitikinėjo su aktoriumi Kristoferiu Lambertu, su kuriuo vaidino filmuose „Trivial“ ir „Cartagena“. 2012 metais jie susituokė,[7] tačiau po 2 metų išsiskyrė.
2016 m. Sofi 10 mėnesių susitikinėjo su restoranų tinklo savininku Cyril Lignac.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1983 Cezario apdovanojimas Perspektyviausiai aktorei už filmą „Bumas II“
- 1988 „Cabourg“ apdovanojimas Geriausiai aktorei už filmą „Chouans!“'
- 2000 „Cabourg“ apdovanojimas Geriausiai aktorei už filmą „La fidélité“
- 2000 Blockbuster Entertainment apdovanojimas už antraeilį moters vaidmenį filme „Viso pasaulio negana“
- 2000 Kanų kino festivalio „Caméra d’Or“ apdovanojimas
- 2002 Monrealio filmų festivalio apdovanojimas geriausiai režisierei už filmą „Speak to Me of Love“
- 2002 Monrealio filmų festivalio Grand Prix apdovanojimo nominacija
- 2007 Monrealio filmų festivalio Grand Prix apdovanojimas
- 2008 Monte Karlo komedijų filmų festivalio žiuri prizas už filmą „LOL“
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaidmenys kine
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metai | Lietuviškas pavadinimas | Originalus pavadinimas | Vaidmuo |
---|---|---|---|
1980 | Bumas | La Boum | Vika Bereton |
1982 | Bumas II | La Boum 2 | Vika Bereton |
1984 | Sagano fortas | Fort Saganne | Madeleine de Saint-Ilette |
1984 | Linksmos Velykos | Joyeuses Pâques | Julie |
1985 | L’amour braque | Mary | |
1985 | Policija | Police | Noria |
1986 | Descente aux enfers | Lola Kolber | |
1988 | Studentė | L'Étudiante | Valentine Ezquerra |
1988 | Chouans! | Céline | |
1989 | Mano naktys gražesnės už jūsų dienas | Mes nuits sont plus belles que vos jours | Blanche |
1990 | Pacific Palisades | Bernadette | |
1991 | Sašai | Pour Sacha | Laura |
1991 | Žydroji nata | La note bleue | Solange Sand |
1993 | Fanfan | Fanfan | Fanfan |
1994 | d‘Artanjano duktė | La fille de d’Artagnan | Eloïse d’Artagnan |
1995 | Narsioji širdis | Braveheart | Princesė Isabelė |
1995 | Už debesų | Beyond the Clouds | mergina |
1997 | Ana Karenina | Anna Karenina | Ana Karenina |
1997 | Markizė | Marquise | markizė |
1997 | Firelight | Élisabeth Laurier | |
1999 | Kur pamesi, ten ir rasi | Lost & Found | Lila Dubois |
1999 | Vasarvidžio nakties sapnas | A Midsummer Night’s Dream | Hippolyta |
1999 | Viso pasaulio negana | The World Is Not Enough | Elektra King |
2000 | Ištikimybė | La fidélité | Clélia |
2001 | Luvro vaiduoklis | Belphegor, Phantom of the Louvre | Lisa |
2003 | Aleksas ir Ema | Alex & Emma | Polina Delacroix |
2003 | Aš tavęs nepaliksiu! | Je reste! | Marie-Dominique Delpire |
2003 | Les clefs de bagnole | La clapman | |
2004 | Nelė | Nelly | Nelė |
2005 | Afera pagal Antonį Zimerį | Anthony Zimmer | Chiara Manzoni |
2007 | Trival | Lucie / Victoria | |
2008 | Moterys agentės | Female Agents | Louise Desfontaines |
2008 | LOL | Ana | |
2008 | Kitoje lovos pusėje | De l’autre côté du lit | Ariane Marciac |
2009 | Neatsigręžk | Ne te retourne pas | Jeanne #1 |
2009 | Kartagena | Cartagena | Muriel |
2010 | Didelė mažytė aš | With Love… from the Age of Reason | Margaret Flore |
2012 | Laimė viena nevaikšto | Un bonheur n'arrive jamais seul | Šarlotė |
2013 | Suimkite mane | Arrêtez-moi | kaltoji |
2014 | Norite ar ne? | Tu veux... ou tu veux pas | Judita |
2015 | Kalinė | La Taularde | Mathilde Leroy |
2015 | Sielos istorija | Une histoire d'âme | |
2018 | Misis Mils | Madame Mills, une voisine si parfaite | Helene |
2021 | Viskas praėjo gerai | Tout s'est bien passé | Emmanuèle |
2022 | Aš myliu Ameriką | I Love America | Lisa |
Režisuoti filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metai | Originalus pavadinimas | Pastabos |
---|---|---|
1995 | L’aube à l’envers | trumpo metražo filmas |
2002 | Speak to Me of Love | |
2007 | Trival | |
2018 | Madame Mills, une voisine si parfaite |
Sofi Marso parašė scenarijus visiems savo režisuotiems filmams.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „the-new-marianne“. Nuoroda tikrinta April 29, 2013.
- ↑ „Sophie Marceau“. Nuoroda tikrinta April 29, 2013.
- ↑ Billen, Andrew. „Lies and loves of ma belle Marceau“ in Sunday Herald, 10 June 2001.
- ↑ „Box office for The Party“. Internet Movie Database. Nuoroda tikrinta 10 November 2012.
- ↑ „sophie-marceau“. Nuoroda tikrinta April 29, 2013.
- ↑ „Sophie Marceau“. Net Glimpse. Suarchyvuotas originalas 2007-11-17. Nuoroda tikrinta 1 December 2007.
- ↑ From Süddeutsche Magazin