Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių rašomosios kalbos variantų pavadinimas. Tiksliai nežinoma, kada atsirado lietuviškų raštų. Tikriausiai lietuvių raštijos pradžia priskirtina krikščionybės įvedimo laikams. Iki tol lietuviai turėjo tik padedančių ką nors įsiminti mnemotinių ženklų. Matyt, poterius į lietuvių kalbą pranciškonų vienuoliai išvertė krikštijant Mindaugą (1250–1251). Išlikę vertimų iš vokiečių kalbos elementų (galbūt versta ir kitų maldų bei giesmių). Šie vertimai turėjo būti užrašyti krikštijamųjų vartotu lietuvių kalbos variantu, t. y. sostinės Vilniaus (Lietuvą krikštyti pradėta nuo Vilniaus) ir jo apylinkių gyventojų kalba, priklausančia rytų aukštaičių patarmei. To laikotarpio lietuviškų tekstų nėra išlikę (pradėjus leisti knygas jie tapo nebereikalingi). Išsaugota tik vėlesnių įrašų (jų sutinkama nuo XVI a. pradžios) lotynų kalba spausdintose knygose. Šiuos įrašus paliko Vilniaus pranciškonų vienuoliai, rašyta Vilniaus ir jo apylinkių kalbos variantu – rytų aukštaičių vilniškių šnekta. Pradėjus leisti lietuviškas knygas, formavosi ne vienas, bet trys rašomosios kalbos variantai: 1) vadinamasis rytinis (kilęs iš Vilniaus ir jo apylinkių šnektos ir vadintas tiesiog lietuvių kalba), 2) vidurinis, vartotas Žemaičių vyskupijos reikalams ir vadintas žemaičių kalba (neturėjo nieko bendra su žemaičių tarme) ir 3) vakarinis, susidaręs Vokiečių ordino užimtose lietuvių gyvenamose žemėse – Mažojoje Lietuvoje. |
lapkričio 14 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Viktorija (Alexandrina Victoria; 1819 m. gegužės 24 d. Londone – 1901 m. sausio 22 d. Vaito saloje) – ilgametė Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystės karalienė. Tai antra ilgiausiai soste išbuvusi Anglijos karalienė po Elžbietos II. Viktorija gimė 1819 m. gegužės 24 d. Londone Kento hercogo ir Saksonijos – Koburgo princesės Viktorijos šeimoje. 1837 m. birželio 20 d. tapo savo dėdės Vilhelmo IV įpėdine – Didžiosios Britanijos ir Airijos karaliene. 1840 m. ji susituokė su Saksonijos – Koburgo – Gotos princu Albertu, savo pusbroliu, kuris visą gyvenimą buvo jos patikimiausias patarėjas. Politikoje Viktorija griežtai laikėsi neutralumo. Tačiau kritinėse situacijose ji tapdavo ypač aktyvi, užimdavo ryžtingą poziciją, lemdavo britų vyriausybės kursą. Tik po savo vyro, su kuriuo turėjo 9 vaikus, mirties 1861 m., karalienė ėmė palaikyti konservatorių ministrą pirmininką Seilsberį, vėliau liberalą Bendžaminą Dizraelį. Viktorija buvo labai populiari savo šalyje. Jos valdymo laikotarpis vadinamas Viktorijos epocha. Tai perdėto drovumo, kultūros sąstingio laikotarpis. Tačiau tuo pat metu plėtojosi karalystės ekonomika, vidurinis gyventojų sluoksnis (fabrikų savininkai bei pirkliai) tapo įtakingiausia valstybės jėga. Tuo laiku vykdyta aktyviausia imperijos plėtimosi politika. 1876 m. Viktorija tampa Indijos imperatore. Viktorija mirė 1901 m. sausio 22 d. nuo smegenų kraujavimo. 1897 m. birželio 22 d. Britanijos monarchija pasiekia šlovės viršūnę karalienės Viktorijos deimantinio jubiliejaus metu. Sekmadienį, birželio 20 d., tikrą jos tapimo karaliene jubiliejaus dieną, iškilmės karališkuoju įsakymu buvo prislopintos. 11 val. ryto visose Britanijos bažnyčiose, koplyčiose ir sinagogose buvo laikomos specialios pamaldos, pati Viktorija dalyvavo pamaldose Šv. Jurgio koplyčioje Vindzore. Savo dienoraštyje ji prisipažino, kad „jaudinosi dėl ateinančių dienų, ir kad viskas turėtų gerai praeiti“. Išgyventi jai nereikėjo, nes tai, kas įvyko, buvo akinantis imperijos spektaklis. Šios savaitės iniciatyva yra Viktorijos epocha. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
