Rytų Azija
| Rytų Azija | |
 | |
| Plotas | ~11 839 074 km² |
|---|---|
| Gyventojų | 1 666 471 330 (2018) |
| Tankumas | ~140 žm./km² |
| Valstybės |  Mongolija Kinija Šiaurės Korėja Pietų Korėja Japonija Taivanas |
| BVP (nominalus) | 23 trln. JAV dol. (2020 prog.)[1] |
| Laiko juostos | nuo UTC+7 iki UTC+9 |
Rytų Azija – regionas Azijos rytuose. Iš dalies persikloja su Tolimųjų Rytų sąvoka.
Regiono apibrėžimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Regiono apibrėžimai ir teritorijos skiriasi, priklausomai nuo to, kuriuo aspektu jis bus apibrėžiamas. Egzistuoja keletas variantų.
Kultūrinis regionas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kultūrinė Rytų Azija tapatinama su sinosfera, kurią nulėmė tai, kad didelei daliai Azijos tautų ilgą laiką įtakos turėjo Kinijos kultūra, ir čia paplito klasikinė kinų kalba (arba raštas), konfucianizmas arba neokonfucionizmas, kiniškos pakraipos mahajanos budizmas, daosizmas bei kiti elementai. Ši įtaka taip pat pastebima architektūros stiliuje, tradicinėje muzikoje, šventėse, etikoje ir kt.
Šis kalbos, politinės filosofijos ir religijos derinys būdingas Kinijai, Korėjai, Japonijai bei Vietnamui. Tačiau Kinija šiuo atveju traktuojama ne kaip valstybė, o kaip kultūrinis regionas, apimantis dabartinės Kinijos Liaudies Respublikos rytinę dalį, atskiriant nuo jo Tibetą, Sindziangą, Vidinę Mongoliją, kurie nepriklauso Kinijos kultūrinei sferai.
Sinosferą sudaro šie kultūriniai subregionai:
- Kinija (angl. China proper) – įskaitant kinų dominuojamus regionus: Honkongą, Taivaną, Makao
- Junanis
- Japonija
- Korėja (Šiaurės ir Pietų Korėjos)
- Vietnamas
- Gali būti priskiriamas ir Singapūras, kur dominuoja kinai ir jų kultūra
Politinis regionas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].PNG)
Nors sinosferos valstybės tarpusavyje nėra susijungusios į jokią politinę sąjungą, politiniam regionui yra priskiriamos šios valstybės:
Šios šalys priskiriamos Rytų Azijai geografine prasme:
- Kinijos Liaudies Respublika (įskaitant Honkongą ir Makao)
- Taivanas
- Šiaurės Korėja
- Pietų Korėja
- Japonija
- Mongolija
Šiuo atveju Vietnamas priskiriamas prie Pietryčių Azijos, kaip ASEAN dalis. Mongolija Rytų Azijai priskiriama kaip istorinė Čingų dinastijos Kinijos dalis.
Šio regiono plotas – maždaug 11 800 000 km², arba 28 % Azijos žemyno. Čia gyvena daugiau nei 1,5 milijardo žmonių, apie 40 % Azijos gyventojų, arba daugiau nei penktadalis viso pasaulio gyventojų. Šis regionas – viena iš tankiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje. Rytų Azijos gyventojų tankumas, 134/km², yra tris kartus didesnis už pasaulio vidurkį.
Išplėstinė Rytų Azija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuo atveju prie politinės Rytų Azijos gali būti pridedamos ir šios teritorijos:
- Pietryčių Azija – ją, kartu su Rytų Azija vienija organizacija ASEAN +3
- Rusijos Tolimieji Rytai
Regiono svarba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Regionas – vienas tankiausiai gyvenamų pasaulyje, įgaunantis vis didesnę ekonominę ir politinę galią. Jo reikšmė auga taip, kad imama kalbėti apie XXI a kaip apie „Azijos amžių“, kur šio regiono šalys turėtų vyrauti pasaulyje.
Regiono tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augant regiono reikšmei, visame pasaulyje populiarėja Rytų Azijos studijos. Lietuvoje šio regiono studijas nuo 2007 m. vykdo VDU Regionistikos katedra, Azijos studijų centras. Vilniaus Universiteto Orientalistikos centro viena veiklos sričių taip pat yra Rytų Azijos studijos.
