Rinkimai Lietuvoje

Rinkimai Lietuvos Respublikoje būna keturių rūšių: Lietuvos Respublikos (LR) Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų-merų ir Europos parlamento atstovų. Jų organizavimo procesą sudaro šie etapai:

Rinkimų teisės nustatymas.
Valstybės teritorijos padalijimas į rinkimų apygardas.
Rinkėjų sąrašų sudarymas.
Kandidatų iškėlimas ir registravimas.
Rinkimų agitacija.
Balsavimas.
Balsų skaičiavimas ir rinkimų rezultatų nustatymas.
Rinkimų rezultatų paskelbimas.

Seimo rinkimai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.

Eiliniai ir pirmalaikiai Seimo rinkimai

Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.

Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.

Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos prezidentas:

jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

LR Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Seimo nutarime ar Respublikos prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.

Rinkimų organizavimas

Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti LR teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę LR piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams, miestų, rajonų teritorijos mero teikimu dalijamos į rinkimų apylinkes, kurių kiekvienos teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Kada rinkimai laikomi įvykusiais

Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas Seimo nariu, ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, per pirmąjį balsavimą gavę daugiausia balsų. Po pakartotinio balsavimo išrinktu laikomas tas kandidatas, už kurį balsavo daugiau rinkėjų.

Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, už kurį per pirmąjį rinkimų turą balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu ir per pirmąjį rinkimų turą abu kandidatai buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampama burtais.

Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rengiami pakartotiniai rinkimai.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Mandatų skirstymas

Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau, iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą. Pirmiausia apskaičiuojama kvota - tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

Už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pa gal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai yra surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusių dalijimo liekanų didumą pradedant nuo didžiausiosios. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas tas, kuris yra gavęs daugiau mandatų visose vienmandatėse apygardose. Jeigu ir mandatų gauta po lygiai, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti, dalijant kvotų metodu. mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

Jeigu kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, nei sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu.

Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kurią nustato Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi kandidatų reitingą. Sąraše praleidžiami tie kandidatai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.

Jeigu partija, politinė organizacija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų kandidatų reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.

Prezidento rinkimai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai.

Kas gali rinkti

LR Prezidentą renka LR piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Teisę rinkti Respublikos prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų draudžiami.

Kas gali kandidatuoti

Respublikos prezidentu gali būti renkamas LR pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Tas pats asmuo Respublikos prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Kandidato teisės ir pareigos

Kandidatai į Respublikos prezidentus gali iškelti save pavieniai asmenys, gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.

Seimui paskelbus pirmalaikius LR prezidento rinkimus, prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu.

Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip treji metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau, renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.

Pretendentai kandidato į Respublikos prezidentus statusą įgyja tik įregistruoti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia jų sąrašą.

Asmuo, įregistruotas kandidatu į Respublikos prezidentus, turi teisę turėti patikėtinius, kurie jam atstovauja susitikimuose su rinkėjais, žiniasklaidoje, renka lėšas rinkimams finansuoti, atlieka kitus kandidato pavedimus.

Rezultatų skelbimas

Galutinius Respublikos prezidento rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų, o pakartotinių rinkimų - ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos.

Savivaldybių tarybų rinkimai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai.

Istorija

1990 m. vasario 12 d. buvo priimtas LR vietos savivaldos pagrindų įstatymas, kuris suskirstė savivaldybes į dvi pakopas:

žemesniąsias (apylinkės, gyvenvietės, rajono miestai);
aukštesniąsias (rajonai, respublikos miestai).

1990 m. savivaldybių rinkimai vyko pagal mažoritarinę rinkimų sistemą.

LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas buvo priimtas 1994 m. liepos 7 d., o nauja redakcija – 1996 m. gruodžio 23 d. Buvo numatytos atitinkamai dvejų ir trejų metų tarybų kadencijos renkant deputatus pagal proporcinę rinkimų sistemą. Per 1995 m. rinkimus kelti kandidatus turėjo teisę politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, o per 1997 m. rinkimus visuomeninės organizacijos tokios teisės neteko.

Pagal 1996 m. gruodžio 23 d. pakeistą įstatymą: „LR savivaldybių tarybų nariai renkami trejiems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Taryba iš savo narių renka merą ir jo siūlymu – mero pavaduotoją“.

2002 m. sausio 25 d. Seimas pritarė Konstitucijos 119 str. pataisai, kuria savivaldybių tarybų kadencija nuo 3 metų pratęsiama iki 4 metų.

Kas gali rinkti

Pagal pataisytą ir papildytą LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai (rinkėjai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

Kas gali kandidatuoti

Tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuris rinkimų dieną yra nejaunesnis kaip 18 metų.

Kas negali kandidatuoti

Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.

Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję (atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.

Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

Rinkimų sistema

Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

daugiau kaip 500 000 gyventojų - 51 tarybos narį;
nuo 300 000 iki 500 000 gyventojų - 41 tarybos narį;
nuo 100 000 iki 300 000 gyventojų - 31 tarybos narį;
nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų - 27 tarybos narius;
nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų - 25 tarybos narius;
nuo 10 000 iki 20 000 gyventojų - 21 tarybos narį.

Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

Mandatų skirstymas

Kandidatus į tarybos narius gali kelti partija ar politinė organizacija ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų. Partija, politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 10 ir du kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius.

Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o koalicijos kandidatų sąrašas - jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu užjuos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas iš jų, taikant kvotų ir liekanų metodą.

Nuorodos

Rinkimų archyvai (angl.)