Pereiti prie turinio

Mstislavlis

Koordinatės: 54°01′0″ š. pl. 31°43′0″ r. ilg. / 54.01667°š. pl. 31.71667°r. ilg. / 54.01667; 31.71667 (Mstislavlis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mstislavlis
bltr. Мсціслаў, rus. Мстислав[1]
            
Aleksandro Neviškio cerkvė
Mstislavlis
Mstislavlis
54°01′0″ š. pl. 31°43′0″ r. ilg. / 54.01667°š. pl. 31.71667°r. ilg. / 54.01667; 31.71667 (Mstislavlis)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Mogiliavo sritis Mogiliavo sritis
Rajonas Mstislavlio rajonas
Gyventojų (2022) 10 139
Pašto kodas 213470

Mstislãvlis [2] (arba Mscislãvas, Mstislãvas;[3] bltr. Мсціслаў, rus. Мстислав) – miestas rytų Baltarusijoje, Mogiliavo srities rytuose, Sožo intako Vichros dešiniajame krante, netoli Rusijos sienos; rajono centras. Maisto (pienas, duona), tekstilės (linų), statybinių medžiagų pramonė, istorijos ir archeologijos muziejus.

Įkurtas 1135 m. kaip Smolensko kunigaikštystės kunigaikščio Mscislavo dvaras. Pirmą kartą 1156 m. pamini Ipatijaus metraštis. Nuo 1180 m. Mstislavlio kunigaikštystės centras, nuo 1377 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalinių kunigaikščių valda. Pirmieji kunigaikščiai lietuviai buvo Gediminaičiai, Jogailos broliai 13771390 m. Kazimieras Karigaila, 13931430 m. Simonas Lengvenis Algirdaitis, Žalgirio mūšyje pasižymėjęs kaip trijų Smolensko pulkų (Smolensko, Oršos ir Mscislavo) vyriausiasis vadas.

Prasidėjus Lietuvos-Rusijos karams Mstislavlio kunigaikštystė likviduota. Nuo 1527 m. Mstislavlio seniūnijos centras. 1566 m. Žygimantas Augustas įsteigė Mscislavo vaivadiją, pirmuoju Mstislavlio vaivada paskirtas Jurgis AstikasAstikų giminės, pirmuoju Mstislavlio kaštelionu – Ivanas Solomoreckis. Nuo 1566 m. pilies ir žemės teismo buveinė, 1634 m. gavo miesto teises. XVI a. pradžioje ir 1654 m. Mscislavas buvo užimtas Rusijos kariuomenės.[4]

Po Liublino unijos vaivadija nebuvo padalyta į pavietus, tačiau rinko du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą. XVIII–XX a. carmečiu buvo Mstislavlio apskrities centras.[5]

Sovietmečiu buvo maisto ir linų pramonės centras.[6]

Sakraliniai pastatai: Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (XVII a.; interjere išliko sienų tapybos fragmentų), jėzuitų vienuolynas su Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir kolegialu (XVII a., perstatyta XVIII a. – XIX a.), Šv. Aleksandro Neviškio soboras (apie 1727 m., perstatytas 1870 m.), Šv. Kryžiaus Pakėlimo cerkvė (1871 m.)

  1. Нарматыўны даведнік "Назвы населеных пунктаў Рэспублікі Беларусь. Магілёўская вобласць", 2009
  2. Mstislavlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-03).
  3. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  4. Mstislavlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 554-555 psl.
  5. Mścisław. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 774 psl. (lenk.)
  6. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 291