Mokslo ir technologijų parkas
Mokslo ir technologijų parkas (arba tiesiog - mokslo parkas) apibūdinamas kaip fizinė (rečiau - virtuali) vieta, kurioje įsikūrusios įmonės, atliekančios taikomuosius mokslinius tyrimus bei vykdančios kitą inovacinę veiklą ir kurioje teikiamos specializuotos pridėtinės vertės paslaugos, tokios kaip verslo inkubavimas, konsultacijos bei technologijų perdavimas.[1] Tokiu būdu siekiama dalintis žiniomis, skatinti ir diegti inovacijas ir siekti, kad tyrimų rezultatai išsivystytų į prieinamus komercinius produktus.
Pirmasis pasaulyje universitetinis tyrimų parkas veiklą pradėjo XX a. ankstyvajame šeštajame dešimtmetyje netoli Stanfordo universiteto. Kitas ankstyvasis tyrimo parkas - Research Triangle. 1969 m. Pjeras Lafitas įkūrė Sofijos Antipolio mokslo parką Prancūzijoje. P. Lafitas išplėtojo teoriją apie dalijimosi patirtimi naudą. Anot teorijos, žmonės, keisdamiesi mintimis ir idėjomis daugelyje sričių, įskaitant kultūrą, mokslą ir menus, gali būti vieni kitiems naudingi.
Mokslo ir technologijų parkai yra globalios „žinių visuomenės“ infrastruktūros elementai. Jie suteikia vietas, kur vystomos inovacijos, plėtra ir technologijų komercializavimas bei kuriose vyriausybės, universitetai ir privačios kompanijos gali bendradarbiauti. Vystytojai dirba tokiose srityse kaip informacinės technologijos, farmacija, mokslas ir inžinerija. Mokslo ir technologijų parkai taip pat gali pasiūlyti daugybę išteklių, kurie prieinami kitiems. Tai gali būti inkubatoriai, įvairios programos ir bendradarbiavimo veiklos, nenutraukiamas energijos tiekimas, telekomunikacijų mazgai, valdymo biurai, banko padaliniai, simpoziumų centrai, automobilių ir/ar dviračių stovėjimo aikštelės ar net vidinis transportas.
Mokslo parkai siekia suburti žmones, galinčius pagelbėti technologijos vystytojams išvystyti jų darbus iki komercinės sėkmės. To pavyzdys gali būti intelektinės nuosavybės teisės ekspertai. Šie parkai taip pat gali būti patrauklūs universiteto studentams, kurie čia gali sutikti būsimus darbdavius ir pasilikti dirbti.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcija pirmąkart LR Vyriausybės buvo patvirtinta 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 963.[2] 2015 m. vasario 25 d. buvo patvirtina atnaujinta Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcija.[3]
Lietuvoje šiuo metu aktyviai veikia šie mokslo ir technologijų parkai:
- Šiaurės miestelio technologijų parkas
- Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
- Kauno mokslo ir technologijų parkas
- Visorių informacinių technologijų parkas
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas
- VšĮ „Mokslo ir technologijų parkas“
- Panevėžio mokslo ir technologijų parkas
- Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija. Mokslo ir technologijų parkai.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijos dokumentas (MS Word byla, pradinė redakcija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijos dokumentas (naujausia redakcija, PDF byla)[neveikianti nuoroda]
|
Šis straipsnis apie mokslą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |