Manhua

Šis straipsnis apie kiniškus komiksus. Apie korėjietiškus komiksus skaitykite straipsnyje Manhva.

Manhua (supapr. kin. 漫画, kin. 漫畫, pinyin: Mànhuà) – kiniški komiksai, platinami žemyninėje Kinijoje, Honkonge ir Taivane.

Etimologija

Žodis manhua, pažodžiui reiškiantis „improvizaciniai eskizai“, imtas vartoti XVIII a. kinų tapyboje tušu. XIX a. pr. ši meno rūšis tapo populiari Japonijoje, kur paplito manga pavadinimu. Fengas Dzikajus (豐子愷) 1925 m. savo piešinėlių serijoje Zikai Manhua pritaikė ši terminą kinų kalboje šiuolaikine prasme.^[1]

Istorija

Seniausi išlikę kinų dailės pavyzdžiai yra XI a. akmens reljefai ir keramikos dirbiniai, datuojami 5000–3000 m. pr. m. e. Kitais pavyzdžiais laikomi simboliniai piešiniai teptuku iš Mingų ir Čingų dinastijų laikų. Kinų manhua atsirado apie XIX–XX a. pr., maždaug 1867–1927 m.^[2]

Išplitus iš Vakarų atėjusioms litografijos spausdinimo technikoms, XX a. pr. ženkliai išaugo šios meno rūšies kūrinių gamybos apimtys. Pradedant XIX a. 8-uoju dešimtmečiu, laikraščiuose ir dienraščiuose ėmė rastis satyriniai piešinėliai. XX a. 3-iajame dešimtmetyje Šanchajuje išpopuliarėjo delno dydžio vartomos paveikslėlių knygelės, žinomas lianhuanhua pavadinimu^[3] ir laikomos šiuolaikinių kiniškų manhua komiksų pirmtakėmis.

Vienas pirmųjų satyrinių piešinėlių žurnalų buvo išspausdintas Jungtinėje Karalystėje pavadinimu „The China Punch“.^[2] Pirmasis kinų tautybės dailininko nupieštas kūrinys buvo Ce Cantajaus (謝纘泰) „Situacija Tolimuosiuose Rytuose“ (The Situation in the Far East), 1899 m. išspausdintas Japonijoje. Vėliau, vyraujant nesantaikai tarp Sun Jatseno įkurtos Kinijos Respublikos ir Čingų dinastijos valdomos Kinijos, kai kurie kiniški komiksai naudoti politinės ir karinės propagandos tikslais.^[2]

Iki įkūrus Šanchajaus manhua bendruomenę 1927 m., visi prieš tai ėję kūriniai buvo lianhuanhua tipo knygelės ar pavieniai leidiniai. Pirmasis sėkmės sulaukęs manhua žurnalas, pasirodęs 1928 m., vadinosi „Šanchajaus eskizai“ (arba Shanghai Manhua).^[2] 1934–1937 m. laikotarpiu Šanchajuje išleista apie 17 manhua žurnalų. Šis formatas vėl imtas naudoti propagandai išaušus Antrajam Kinijos–Japonijos karui. 1941 m. Japonijai okupavus Honkongą, manhua leidyba buvo nutraukta. Japonijai kapituliavus 1945 m., prasidėjo politinis sąmyšis tarp Kinijos nacionalistų ir komunistų. Šio laikmečio politinis fonas atspindimas Žendziano Huahujaus (Renjian Huahui) komiksuose „This Is a Cartoon Era“.^[2]

Vieni populiariausių ir ilgiausiai leidžiamų to laikmečio komiksų buvo Džango Lepingo „Sanmao“, pirmą kartą pasirodęs 1935 m.

Visuotinė suirutė Kinijoje persimetė į XX a. 6-ąjį ir 7-ąjį dešimtmečius. Išaugus kinų imigracijos srautams Honkongas tapo pagrindine manhua rinka, ypatingai kūdikių bumo kartos vaikų tarpe. Tarp suaugusiųjų populiariausias manhua žurnalas buvo 1956 m. išleistas „Cartoons World“, kuriame publikuotas bestseleriu tapęs kūrinys „Dėdė Čojus“ (財叔, Uncle Choi). Nelegaliai, po 10 centų už vnt. prekiaujamų komiksų iš Japonijos ir Taivano antplūdis metė iššūkį vietinei rinkai.^[2] Buvo jaučiamas tokių manhua komiksų kaip „Senasis meistras Q“ (老夫子, Old Master Q), galėjusių atgaivinti vietinę rinką, poreikis.

XX a. 8-ajame dešimtmetyje pasirodžiusi televizija atnešė naujų vėjų vietinėje komiksų rinkoje. Briuso Li filmai dominuote dominavo to laikmečio kultūroje. Jo populiarumo dėka išpopuliarėjo kung fu stiliaus komiksai.^[2] Atviros smurto scenos pagyvino komiksų prekybą, į ką netrukus atkreipusi dėmesį Honkongo vyriausybė 1975 m. įvedė naują leidybos įstatymą.^[2] Vienas iš kūrinių, savyje perteikęs visus to laikmečio socialinius pokyčius, buvo „Little Rascals“ (龍虎門).

Nuo 6-ojo dešimtmečio Honkongo manhua rinka atsiskyrė nuo žemyninės Kinijos rinkos.

Bruožai

Laurai už šiuolaikinių kiniško stiliaus komiksų bruožų įvedimą priskiriami proveržį sukėlusiam 1982 m. kūriniui „Kinų herojus“ (中華英雄, Chinese Hero).^[2] Šie komiksai pasižymėjo inovatyviu, realistišku piešimo stiliumi. Daugelyje kiniškų komiksų nuo XIX a. iki XX a. 4-ojo deš. buvo vaizduojami rimto charakterio personažai. Atviresnė Honkongo kultūra XX a. 6-ajame dešimtmetyje atnešė kitokį, panašesnį į amerikiečių „Disney“ personažų vaizdavimą, kūriniuose, kaip antai „Little Angeli“ (1954), buvo matyti vakarietiška įtaka. Komiksų raidai įtakos taip pat padarė japoniškų komiksų antplūdis 7-ajame dešimtmetyje bei Honkonge per televiziją rodyta japoniška animacija. Priešingai nei manga, manhua piešiami spalvotai.

Šaltiniai

Wai-ming Ng (2003). „Japanese Elements in Hong Kong Comics: History, Art, and Industry“. International Journal of Comic Art. 5 (2):184–193.

Išnašos

↑ Petersen, Robert S. (2011). Comics, Manga, and Graphic Novels: A History of Graphic Narratives. ABC-CLIO. ISBN 9780313363306.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 ^2,5 ^2,6 ^2,7 ^2,8 Wong, Wendy Siuyi. [2002] (2001) Hong Kong Comics: A History of Manhua. Princeton Architectural Press, New York. ISBN 1-56898-269-0
↑ Lent, John A. [2001] (2001) Illustrating Asia: Comics, Humor Magazines, and Picture Books. University of Hawaii Press. ISBN 0-8248-2471-7

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] Petersen, Robert S. (2011). Comics, Manga, and Graphic Novels: A History of Graphic Narratives. ABC-CLIO. ISBN 9780313363306.

[Wendy-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 ^2,5 ^2,6 ^2,7 ^2,8 Wong, Wendy Siuyi. [2002] (2001) Hong Kong Comics: A History of Manhua. Princeton Architectural Press, New York. ISBN 1-56898-269-0

[Lent-3] Lent, John A. [2001] (2001) Illustrating Asia: Comics, Humor Magazines, and Picture Books. University of Hawaii Press. ISBN 0-8248-2471-7

[1]

[2]

[3]