Liepos 25
Išvaizda
Birž – Liepa – Rgp | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | 31 | ||||
2024 |
Liepos 25 yra 206-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 207-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 159 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą](kol kas nėra)
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1400 – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio Jogailos privilegija atnaujino Krokuvos universitetą (iki XVI a.) – svarbiausią mokymo įstaigą ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1671 m. – Kristupas Garšvila, SJ, Lietuvos kunigas, filosofas, pedagogas, dramaturgas, literatas (m. 1721 m.).
- 1869 m. – Augustas Robertas Niemis, suomių ir lietuvių tautosakininkas (m. 1931 m.).
- 1871 m. – Jokūbas Stikliorius, mokytojas, kariškis, lietuviškų laikraščių leidėjas ir draugijų steigėjas[1] (m. 1942 m.).
- 1886 m. – Konstantinas Glinskis-Kastantas, aktorius, režisierius, pedagogas (m. 1938 m.).
- 1901 m. – Gerardas Bagdonavičius, dailininkas grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, vienas iš ekslibrisų pradininkų Lietuvoje (m. 1986 m.).
- 1906 m. – Teklė Daubaraitė-Gailevičienė, Skobeikienė, aktorė (m. 1961 m.).
- 1910 m. – Nota Liubošicas, Lietuvos dokumentinio kino režisierius, scenaristas (m. 1998 m.).
- 1912 m. – Vytautas Augustinas, Lietuvos fotografas (m. 1999 m.).
- 1931 m. – Dainius Trinkūnas, pianistas, pedagogas, nusipelnęs meno veikėjas (m. 1996 m.).
- 1935 m. – Jonas Dobrovolskas, Lietuvos istorikas, istorijos mokslų kandidatas (m. 1982 m.).
- 1936 m. – Jonas Siminkevičius, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1937 m. – Antanas Ramutis Jankūnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1940 m. – Juozas Antanavičius, Lietuvos muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1945 m. – Povilas Vadopalas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1947 m. – Alfonsas Zvėrka, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1949 m. – Stasys Gasiliauskas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1951 m.:
- Matilda Kluonienė, pedagogė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Virginijus Šimoliūnas, Lietuvos dailininkas, tapytojas, pedagogas.
- 1953 m. – Sigitas Čereškevičius, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1955 m.:
- Antanas Vaičius, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Romualda Barštienė, Lietuvos ir Birštono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1956 m. – Mindaugas Grabauskas, Lietuvos architektas, urbanistas.
- 1957 m. – Gintaras Baltrūnas, Lietuvos chemikas, habilituotas daktaras, profesorius.
- 1959 m. – Paulius Uleckas, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Remigijus Daujotis, Lietuvos karininkas, pulkininkas, karo aviacijos inžinierius.
- 1965 m. – Šarūnas Puidokas, aktorius.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1857 m. – Jonas Krizostomas Gintila, Lietuvos kunigas, teologijos daktaras (g. 1788 m.).
- 1937 m. – Hugo Šojus, vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas (g. 1845 m.).
- 1940 m. – Antanas Klupšas, pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1882 m.).
- 1954 m. – Jonas Mackevičius, Lietuvos dailininkas tapytojas, akvarelistas (g. 1872 m.).
- 1956 m. – Feliksas Vaitkus, lietuvių kilmės JAV lakūnas, 1935 m. rugsėjo 21–22 d. lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskridęs Atlanto vandenyną (g. 1907 m.).
- 1959 m. – Jonas Čygas, Lietuvos veterinarijos gydytojas parazitologas, biologijos mokslų kandidatas (g. 1910 m.).
- 1967 m. – Juozas Giedraitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1892 m.).
- 1969 m. – Jonas Makauskis, Lietuvos farmacininkas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1885 m.).
- 1981 m. – Juozas Katelė, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (bosas), pedagogas (g. 1884 m.).
- 1982 m. – Jonas Pakalka, kooperatininkas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1894 m.).
- 1989 m. – Irena Kuzmienė-Gokaitė, choro dirigentė ir pedagogė (g. 1933 m.).
- 1991 m. – Kęstutis Balčys, kunigas, dainininkas, vargonininkas (g. 1924 m.).
- 2003 m. – Marijonas Krikštopaitis, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1914 m.).
- 2006 m. – Eugenijus Gedgaudas, vienas žymiausių JAV radiologų, ilgus metus vadovavęs Minesotos universiteto Radiologijos katedrai. Nusipelnęs profesorius, Radiologijos katedros garbės vadovas, Kauno medicinos universiteto garbės daktaras, Lietuvos radiologų asociacijos garbės narys (g. 1924 m.).
- 2022 m. – Agnė Gregorauskaitė, Lietuvos aktorė (g. 1938 m.).[2]
- 2023 m. – Antanas Balašaitis, lietuvių kalbininkas (g. 1931 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1868 – Vajomingas tampa Jungtinių Valstijų teritorija.
- 1897 – Rašytojas Džekas Londonas išplaukia į Klondaiką ieškoti aukso, kur jis parašys pirmuosius sėkmingus apsakymus.
- 1907 – Korėja tampa Japonijos protektoratu.
- 1909 – Louis Blériot pirmą kartą perskrendą La Manšą aparatu, sunkesniu už orą.
- 1925 – įsteigta TASS (Telegrafnoje agenstvo sovietskogo sojuza).
- 1943 – Italijos karalius Viktoras Emanuelis III atleido iš posto Benito Mussolini ir į jo vietą paskyrė maršalą Pietro Badoglio.
- 1984 – Saliut 7 kosmonautė Svetlana Savickaja tampa pirmąja moterimi, išėjusia į atvirą kosmosą.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1898 m. – Vilhelms Munters, Latvijos politikas, diplomatas (m. 1967 m.).
- 1901 m. – Aleksandra Briedė, latvių skulptorė (m. 1992 m.).
- 1908 m. – Bill Bowes, britų krikerio žaidėjas[4] (m. 1987 m.).
- 1929 m.:
- Anatolijus Kirpičnikovas, rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras.
- Vasilijus Šukšinas, rusų rašytojas, kino režisierius ir scenaristas[5][6] (m. 1974 m.).
- 1936 m. – Leonidas Levinas, baltarusių architektas.
- 1946 m. – Ed Diener, amerikiečių psichologas, profesorius ir knygų autorius (m. 2021 m.).
- 1947 m.:
- Adolfas Rodrigesas Sa, Argentinos politikas. 7 dienas (2001 m. gruodžio 23 – 30 d.) buvo laikinuoju šalies prezidentu.
- Aleksandras Milinkevičius, Baltarusijos politikas. Jis buvo kandidatas į prezidentus 2006 m. kaip oponentas nuo 1994 m. prezidento pareigas einančiam Aleksandrui Lukašenkai.
- 1953 m. – Robert Bruce Zoellick, 11–asis Pasaulio banko prezidentas, šią vietą užimantis nuo 2007 m. liepos 11 d.[7].
- 1978 m. – Luiza Braun, pirmasis kūdikis, gimęs po apvaisinimo in vitro.
- 1985 m.:
- Hugas Rodaljega Martinesas, Kolumbijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Wigan Athletic klube ir Kolumbijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2007-ųjų „Copa América“ turnyre.
- Nelson Ângelo Tamsma Piquet Souto Maior, Formulės 1 lenktynininkas iš Brazilijos, tris kartus Formulės 1 čempiono Nelson Piquet sūnus.
- 1987 m.:
- Michael Alan Welch, amerikiečių aktorius[8].
- Nathan Thomas Lawrence, amerikiečių aktorė[9].
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1564 m. – Ferdinandas I, 1558–1564 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, nuo 1526 m. Čekijos ir Vengrijos karalius, šį titulą siekė paveržti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesers sūnus J. Zapojajis (g. 1503 m.).
- 1822 m. – Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas, vokiečių rašytojas, kompozitorius ir dailininkas (g. 1776 m.).
- 1834 m. – Samuel T. Coleridge, anglų poetas[10] (g. 1772 m.).
- 1854 m. – Karolis Bžostovskis, grafas, Lenkijos dvarininkas ir verslininkas, mecenatas (g. 1796 m.).
- 1937 m. – Janis Akurateris, Latvijos pedagogas, latvių rašytojas neoromantikas (g. 1876 m.).
- 1969 m. – Otas Diksas, žymus vokiečių XX a. ekspresionizmo tapytojas ir grafikas (g. 1891 m.).
- 1980 m. – Vladimiras Semionovičius Vysockis, rusų aktorius, muzikantas, poetas (g. 1938 m.).
- 1991 m. – Lazaris Kaganovičius, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, vienas artimiausių Stalino bendražygių, stalininių represijų organizatorius, buvęs SSKP CK Politinio biuro narys (g. 1893 m.).
- 1992 m. – Gunaras Cilinskis, latvių aktorius, režisierius, scenaristas (g. 1931 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jokūbas Stikliorius.
- ↑ Į paskutinę kelionę išlydėta Agnė Gregorauskaitė – aktorė iš auksinės Lietuvos teatro kartos. LRT. 2022-07-29. Nuoroda tikrinta 2022-11-10.
- ↑ Mirė kraštietis kalbininkas A. Balašaitis. Mūsų laikas. 2023-07-25. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ Bill Bowes. Informacija.
- ↑ Vasilijus Šukšinas.
- ↑ Vasilijus Šukšinas.
- ↑ worldbank.org press release (ang). Archyvuota kopija 2010-06-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Michael Alan Welch. Informacija.
- ↑ Nathan Thomas Lawrence. Informacija.
- ↑ Samuel T. Coleridge.