Kveta
Kveta کوئٹہ | |
---|---|
Miesto panorama | |
Laiko juosta: (UTC+5) ------ vasaros: (UTC+6) | |
Valstybė | Pakistanas |
Provincija | Beludžistano provincija |
Gyventojų | 999 385 |
Altitudė | 1 680 m |
Vikiteka | Kveta |
Kveta (urd. کوئٹہ = Kwattah, brah. Koŧá) – miestas vakarų Pakistano vakaruose, į vakarus nuo Multano; Beludžistano provincijos centras. Miestas įsikūręs Brahujų kalnuose, beveik 1700 m aukštyje, atskiri kalnai iškilę paties miesto teritorijoje (netoliese – Bolano perėja).[2] Tai vienintelis Pakistano didmiestis, įsikūręs kalnuose; seismiškai itin nestabilioje srityje. Kvetoje gyvena daugiausia puštūnai, yra beludžių, pandžabų, brahujų, išeivių iš Afganistano. Keliai ir geležinkeliai miestą jungia su Karačiu, Pešavaru, Lahoru, Zahedanu, yra oro uostas.
Vystoma chemijos (sieros), cemento, tekstilės, metalo apdirbimo, maisto pramonė. Amatai (kilimų audimas, veidrodžių gamyba ir kt.). Apylinkėse verčiamasi klajokline gyvulininkyste ir drėkinamąja žemdirbyste (vaismedžių auginimas), kasamos akmens anglys. Atitiestas dujotiekis iš Sui gamtinių dujų telkinio. Kvetoje veikia 1970 m. įkurtas Beludžistano universitetas, geofizikos institutas, archeologijos ir geologijos muziejai. Yra karinė bazė[3].
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kveta nuo seno buvo gyvenama puštūnų genties kasi. Rašytiniuose šaltiniuose Kveta minima nuo XI a., kai buvo užkariauta Mahmudo Gaznevi. XVI a. miestą valdė Mogolai. Vakariečiai miestą aplankė 1828 m., jį aprašė kaip pastatytą iš 3000 molinių namų apsuptų moline siena. Valdant britams Kveta tapo svarbiu strateginiu postu, čia įrengta nauja infrastruktūra. 1935 m. gegužės 31 d. stiprus žemės drebėjimas visiškai suniokojo miestą, žuvo ~40 tūkst. žmonių. Vėliau miestas atstatytas, prisijungė prie Pakistano ir tapo Beludžistano provincijos sostine.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Geležinkelio stotis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ PAKISTAN: Provinces and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 204
- ↑ Kveta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007