Kovo 5

Kovo 5 yra 64-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 65-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 301 diena.

Informacija

Vardadieniai

Aurora – Austra – Giedra – Giedrė – Giedrius – Girmantas – Klemensas – Liucijus – Olivija – Virgilijus – Vydotas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1603 – Rakverės mūšis tarp LDK ir Švedijos kariuomenių;
• 1861 – Lietuvoje panaikinta baudžiava.
• 2003 – Įkurta Lietuvos ir Ukrainos parlamentinė asamblėja. Jos įkūrimas padės šaliai integruojantis į NATO ir Europos Sąjungą.

Gimimo dienos

• 1808 m. – Simonas Konarskis, 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas (m. 1839 m.).
• 1855 m. – Juozas Kairiūkštis, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1937 m.).
• 1867 m. – Jonas Šepetys, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendantas. (m. 1941 m.).
• 1896 m. – Kazimieras Viktoras Banaitis, kompozitorius, pedagogas, dirigentas (m. 1963 m.).
• 1902 m. – Jonas Grinius, lietuvių menotyrininkas, literatūros kritikas ir istorikas, estetikos tyrinėtojas (m. 1980 m.).
• 1905 m. – Rapolas Juška, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (bosas) (m. 1982 m.).
• 1909 m. – Izidorius Jonaitis, Lietuvos ir Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, inžinierius architektas (m. 1995 m.).
• 1914 m. – Ona Jaudegytė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2009 m.).
• 1919 m. – Irmija Zaksas, sovietinis lietuvių filosofas, marksistiniu požiūriu kritikavęs religiją, ateizmo propoguotojas, ortodoksinis marksistas, marksizmo- leninizmo specialistas, užsiėminėjo ardomąja veikla pokario Lietuvoje.
• 1920 m. – Vladas Limantas, Lietuvos aktorius, režisierius.
• 1927 m. – Irena Kalvaitytė-Požėrienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė.
• 1932 m. – Mina Levitan-Babenskienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė (m. 2025 m.).
• 1935 m.:
  • Algimantas Rastauskas, Argentinos lietuvių bendruomenės narys, pirmasis Lietuvos garbės konsulas Argentinoje po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo (m. 2020 m.).
  • Vytautas Jonas Sirvydis, širdies chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas, VU Širdies chirurgijos klinikos vedėjas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalielius.
• 1937 m. – Raimondas Vabalas, Lietuvos kino režisierius (m. 2001 m.).
• 1938 m. – Giedrius Juozas Daniulaitis, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1939 m. – Steponas Norbutas, Lietuvos ir Šilalės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Juozas Sigitas Paransevičius, pedagogas ir Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1943 m. – Mykolas Žalnieravičius, Lietuvos folklorininkas, etnomuzikologas.
• 1947 m. – Julius Antanas Kalkis, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Vanda Beinorienė, pedagogė, Lietuvos ir Visagino politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m. – Marytė Šakienė, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1951 m. – Vidmantas Kapučinskas, Lietuvos ir Panevėžio miesto kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Kazimieras Tučinskas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1954 m.:
  • Algirdas Sysas, ekonomistas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
  • Kazys Grybauskas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Leonidas Abaris, choro dirigentas ir muzikos mokytojas.
• 1958 m. – Jonas Tamulis, Lietuvos fizikas, signataras.
• 1976 m. – Šarūnas Jasikevičius, Lietuvos krepšininkas, 2005 m. pripažintas naudingiausiu žaidėju (MVP) Eurolygoje.
• 1977 m. – Dainius Gleveckas, Lietuvos futbolininkas saugas, Panevėžio „Ekrano“ klubo žaidėjas.
• 1987 m. – Vitalij Kozlov, Lietuvos lengvaatletis, kuris specializuojasi vidutinių nuotolių bėgime. 800 m trasos bėgimo nacionalinis čempionas ir nacionalinio rekordo savininkas.
• 1988 m. – Vygantas Metelica, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno „Aisčių“ komandoje.

Mirtys

• 1881 m. – Juozapas Chodzka, Lietuvos geografas, Rusijos imperijos generolas leitenantas, Kaukazo tyrinėtojas (g. 1800 m.).
• 1912 m. – Jurgis Kolesinskis, kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis, JAV lietuvių pirmosios Šv. Jurgio bažnyčios Čikagoje pirmasis klebonas (g. 1836 m.).
• 1929 m. – Vladas Putvinskis – Putvys, bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (g. 1873 m.).
• 1940 m. – Stanislavas Rodovičius, Lenkijos kariuomenės papulkininkis, Katynės kankinys (g. 1883 m.).
• 1955 m. – Antanas Merkys, prieškario Lietuvos politikas, paskutinis prieškario ministras pirmininkas prieš sovietams perimant valdžią. Lietuvių tautininkų sąjungos narys (g. 1887 m.).
• 1960 m. – Mykolas Itomlenskis, Lietuvos pedagogas, sodininkas (g. 1883 m.).
• 1965 m. – Zigmas Aleksandravičius, Lietuvos vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (g. 1911 m.).
• 1969 m. – Augustinas Jakučionis, Lietuvos pedagogas (g. 1884 m.).
• 1979 m. – Valerijonas Derkintis, aktorius (g. 1904 m.).
• 1995 m. – Jonas Lankutis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1925 m.).
• 2003 m. – Mykolas Kosčiauskas, Lietuvos geodezijos inžinierius, fizinių mokslų daktaras. Inžinerinės geodezijos tyrimų pradininkas Lietuvoje (g. 1913 m.).
• 2008 m. – Vilius Pėteraitis, lietuvių kalbininkas, lingvistas, žodynininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas (g. 1914 m.).
• 2024 m. – Nesse Godin, Lietuvos žydų kilmės JAV mokytoja, istorikė (g. 1928 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1562 – oficialiai nustojo gyvavęs Livonijos ordinas: ordino magistras pasirašė kapituliavimo aktą ir LDK kancleriui perdavė didįjį antspaudą bei dokumentus.
• 1766 – į Naująjį Orleaną atvyko pirmasis ispanų gubernatorius Antonio de Ulloa.
• 1824 – Pirmasis Britų ir Mianmaro karas: Jungtinė Karalystė oficialiai paskelbė karą Mianmarui.
• 1824 – Samuel Colt pagamino pirmąjį revolverį (34 kalibras).
• 1860 – Parma, Toskana, Modena ir Romanija referendume balsavo už susijungimą su Sardinijos karalyste.

Gimimo dienos

• 1279 m. – Ernestas fon Racburgas, Livonijos ordino krašto magistras.
• 1512 m. – Gerardas Merkatorius, flamandų geografas, kartografas ir matematikas (m. 1594 m.).
• 1817 m. – Ostinas Henris Lajardas, Didžiosios Britanijos diplomatas, keliautojas, istorikas, archeologas (m. 1894 m.).
• 1856 m. – Michailas Vrubelis, žymus XIX–XX a. rusų dailininkas. Talentingo dailininko darbai yra žinomi beveik visose dailės srityse: tapyboje, grafikoje, dekoratyvinėje skulptūroje, teatro mene (m. 1910 m.).
• 1862 m. – Zigbertas Tarašas, vienas iš stipriausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios šachmatininkų (m. 1934 m.).
• 1871 m. – Roza Liuksemburg, Lenkijos ir Vokietijos kairiojo sparno politinė veikėja, marksizmo teoretikė (m. 1919 m.).
• 1904 m.:
  • Aleksejus Kosyginas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas. TSRS Ministrų tarybos pirmininku buvo 16 metų – ilgiausiai per visą Rusijos carinę, tarybinę ir posttarybinę istoriją. Vyriausybės nariu (TSRS Liaudies komisarų taryba, TSRS Ministrų Taryba) buvo beveik 42 metus (nuo 1939 m. sausio 2 d. iki 1980 m. spalio 23 d.), būdamas: TSRS Ministrų Tarybos pirmininku, Pirmuoju pirmininko pavaduotoju, Pirmininko pavaduotoju (4 kartus), 5-kių TSRS ministerijų ministru, Valstybinio plano komiteto (GOSPLAN) pirmininku ir 2 kartus Valstybinio plano komiteto pirmininko pavaduotoju (TSRS ministro range) (m. 1980 m.).
  • Karl Rahner, SJ, vokiečių filosofas, katalikų teologas (m. 1984 m.).
• 1918 m. – James Tobin, 1981 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (m. 2002 m.).
• 1934 m. – Daniel Kahneman, 2002 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas.
• 1942 m. – Felipė Gonsalesas Markesas, teisininkas, Ispanijos visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1948 m. – Elaine Paige, Jungtinės Karalystės dainininkė ir aktorė.
• 1952 m. – Robin Hobb, amerikiečių rašytoja, jos daugelis kūrinių priskiriami maginės fantastikos žanrui, nors yra parašiusi ir šiek tiek mokslinės fantastikos.
• 1964 m. – Bertranas Kanta, prancūzų muzikantas ir dainų autorius, roko grupės „Noir Désir“ lyderis.
• 1970 m. – John Anthony Frusciante, amerikiečių gitaristas, dainininkas, dainų rašytojas, įrašų prodiuseris.
• 1979 m. – Rógvi Jacobsen, Farerų salų futbolininkas. Pagrindinis šalies nacionalinės rinktinės ir ÍF Fuglafjørður klubo puolėjas. Didžiąją karjeros dalį praleido Farerų klubuose, nors yra rungtyniavęs ir Islandijoje bei Danijoje. Rógvi Jacobsen kartu su Todi Jónsson yra rezultatyviausi šalies rinktinės žaidėjai.
• 1988 m. – Damienas Plesisas, Prancūzijos U-19 rinktinės ir Liverpulio komandos futbolininkas.

Neaprašyti

• 1853 – Howard Pyle, JAV rašytojas (m. 1911);
• 1964 – Bertrand Cantat, Prancūzijos dainininkas.

Mirtys

• 1239 m. – Hermanas Balkas, pirmasis VOkiečių ordino Prūsoje ir pirmasis Livonijos ordino krašto magistras (g. 1199 m.).
• 1827 m. – Pierre-Simon Laplace, prancūzų matematikas, astronomas, atradęs Laplaso transformaciją ir Laplaso lygtį, vienas iš metrinės vienetų sistemos autorių (g. 1749 m.).
• 1895 m. – Nikolajus Leskovas, rusų rašytojas, publicistas, dramaturgas (g. 1831 m.).
• 1953 m.:
  • Josifas Stalinas, Tarybų Sąjungos politinis veikėjas. Nuo 1922 m. balandžio 3 d. buvo komunistų partijos lyderis, nuo 1927 m. iki mirties faktiškai buvo vienvaldis diktatorius. Jo valdymo metu tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo masiškai žudomi, o milijonai Tarybų Sąjungos piliečių ištremti į GULAG'o koncentracijos stovyklas. Per Stalino vykdytą prievartinę kolektyvizaciją milijonai žmonių mirė badu (ypatingai daug Ukrainoje ir Pavolgyje, Tambovo srityje) (g. 1879 m.).
  • Sergejus Sergejevičius Prokofjevas, rusų kompozitorius. Kūrė simfonijas, operas, muziką kino filmams (g. 1891 m.).
• 1966 m. - Ana Achmatova, rusų poetė, rašytoja, literatūrologė, literatūros kritikė, vertėja (g. 1889 m.).
• 1980 m. – Jay Silverheels, amerikiečių aktorius (g. 1912 m.).
• 2013 m. – Hugo Chávez, Venesuelos politikas, prezidentas (g. 1954 m.).

Neaprašyti

• 1534 – Antonio da Correggio, Italijos Renesanso dailininkas
• 1815 – Franz Mesmer, hipnozės pradininkas;
• 1827 – Alessandro Volta, fizikas.