Konotacija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Konotacija (lot. con- – „su-“, „kartu“, notatio – „pastaba“) – kalbos vieneto (žodžio) šalutinė reikšmė, rodanti kalbos vartotojo santykį su sąvokomis ir jomis išreiškiamais objektais.

Pavyzdžiai

Lietuvių kalboje yra daug tokių žodžių, kurių vaizdingumas susilydęs su emocingumu. Pvz., ne pjauna, bet riekia duoną (siekiama vaizdingumo); ne velnias, bet raguotasis (siekiama sušvelninti reikšmę); ne žiūri, bet spokso į vitriną (siekiama išreikšti neigiamą emociją).