Khmerų imperija
Khmerų imperija | ||||
nebėra | ||||
| ||||
Valstybė X a. | ||||
Sostinė | Jasodarapura, Ankoras | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | viduramžiai | |||
- Įkūrimas | 802 m. | |||
- Žlugimas | 1431 m. | |||
Gyventojai | ||||
- | 3 000 000 |
Khmerų imperija arba Kambudžadeša, Ankoro Kambodža – IX–XV a. khmerų valstybė, kurios teritorijos apėmė dabartinę Kambodžą, dalį Laoso, Tailando, Mianmaro ir Vietnamo. Savo gyvavimo laikotarpiu darė didžiulę kultūrinę ir politinę įtaką visoms Pietryčių Azijos valstybėms. Šios imperijos valdžioje iškilo didžiausias regiono religinis ir kultūrinis centras – Ankoras.
Valstybę sukūrė Džajavarmanas II (802–805 m.); jis suvienijo buvusios Čenlos karalystės žemes ir įkūrė valstybę, kuri jam valdant apėmė dabartinę Kambodžą ir Vietnamo pietus. Valdant Jašovarmanui I (890–910 m.) pradėtas statyti Ankoras. Valdant Surjavarmanui II (1113–1150 m.) valstybė pasiekė didžiausią galybę, o valdant – Džajavarmanui VII (1181–1219 m.), tapo didžiausia valstybe Indokinijos pusiasalyje. Po šio karaliaus mirties prasidėjo kova dėl valdžios, vasalų separatizmas, tajų puldinėjimai, šalis nukentėjo nuo „juodosios mirties“, valstybė ėmė žlugti[1]. 1431 m. Khmerų imperiją galutinai sunaikino Ajutajos karalystės antpuolis.
Po imperijos žlugimo khmerai pasitraukė toliau į pietus ir įkūrė naują miestą Loveką.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Khmerų imperija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006