Kaliforninis kiškis
| Lepus californicus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Lepus californicus | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Lepus californicus Gray, 1837 | ||||||||||||||||||
 Paplitimo arealas |
Kaliforninis kiškis, arba juodauodegis kiškis, arba Amerikos dykumų kiškis (Lepus californicus) – kiškinių šeimos žinduolis, gyvenantis vakarinėje JAV bei šiaurinėje Meksikos teritorijoje.
Fizinės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užima trečiąją vietą tarp didžiausių Amerikos kiškių (po antilopinio kiškio bei baltauodegio kiškio). Užauga 47–63 cm ilgio, ausų ilgis siekia 10–13 cm. Sveria 1,3–3,1 kg. Ant nugaros vidurio turi juodą juostą, pasturgalis taip pat juodas. Šonai ir pilvas balti. Turi labai stiprias užpakalines kojas. Patelės paprastai šiek tiek didesnė už patinus.
Buveinė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvena dykumų krūmynuose, prerijose, kopose, dirbamuose laukuose. Mėgsta sausesnes vietas, kur auga žolė. Įsikuria net 3,8 km aukštyje.
Dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Arizonoje dauginimosi sezonas trunka gruodžio–rugsėjo mėn., o Kanzase bei Kalifornijoje sausio–rugpjūčio mėn. Per vieną sezoną patelė išveda 3–4 vadas, vienoje vadoje būna 1–6 kiškiukai. Nėštumas trunka apie 43 dienas. Mažyliai gimsta jau apaugę kailiu, atmerktomis akimis.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta šakelėmis, jauna medžių žieve. Nevengia pelynų bei kaktusų. Beveik negeria vandens – reikalingą skysčių kiekį pasisavina su augalais. Kaliforniniai kiškiai yra gana ėdrūs: 15 šių kiškių per parą gali suėsti tiek pat maisto, kiek vienas didelis galvijas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Morką griaužiantis kaliforninis kiškis -
Kiškis tarp kaktusų -
Kaliforninis kiškis pasižymi itin didelėmis ausimis -
Iš nugaros
.jpg)
