Ispanijos–Amerikos karas
| Ispanijos-Amerikos karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 „Didvyriška raitelių ataka prie San Chuano kalvos”, Frederiko Remingtono paveikslas | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
 Jungtinės Amerikos Valstijos Kuba Puerto Rikas Filipinai
|
 Ispanija
| ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| William McKinley Theodore Roosevelt
|
Maria Christina
| ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| Kubos Respublika: 30 000 kareivių JAV: 300 000 kareivių |
Ispanija: 439 783 kareivių | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
Kubos:
JAV:
|
Ispanijos laivynas:
Ispanijos laivynas:
| ||||||||
Ispanijos–Amerikos karas buvo ginkluotas karinis konfliktas tarp Ispanijos ir Jungtinių Valstijų, vykęs 1898 metų balandžio-rugpjūčio mėnesiais, dėl Kubos išvadavimo problemų. Karas prasidėjo Ispanijai atsisakius paremti JAV rezoliuciją dėl Kubos nepriklausomybės kovos. Stiprūs Jungtinių Valstijų ekspansionistiniai jausmai paskatino valdžią sukurti likusių Ispanijos užjūrio teritorijų (įskaitant Filipinus, Puerto Riką ir Guamą) aneksijos planą.
Revoliucija Havanoje paskatino JAV nusiųsti karinį laivą USS „Maine“, taip pažymint didelius šalies interesus regione. Sprogus šiam kariniui laivui, o geltonosios spaudos žurnalistams apkaltinus Ispaniją savo kolonijų engimu, Amerikos žmonių tarpe kilo didelė įtampa[reikalingas šaltinis]. Karas baigėsi, kai JAV užtikrintai laimėjo Filipinuose ir Kuboje.
1898 metų gruodžio 10 dieną, pasirašius Paryžiaus sutartį, JAV užsitikrino Kubos, Filipinų ir Guamo kontrolę.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Military Map, Island of Puerto Rico“. World Digital Library. 1898. Nuoroda tikrinta 2013-10-23.
|
Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |