Ignotas Karpis

Ignotas Karpis
Karpiai
Karpiai
Gimė	1780 m. Joniškėlis
Mirė	1809 m. (~29 metai) Joniškėlis
Tėvas	Benediktas Karpis
Motina	Karolina Puzinaitė
Veikla	Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, filantropas, mecenatas, Upytės vėliavininkas.

Ignotas (Ignacijus) Karpis (1780 m. Joniškėlis – 1809 m. Joniškėlis) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, filantropas, mecenatas, Upytės vėliavininkas. Palaidotas Paštuvoje Kauno raj.

Tėvas Benediktas Karpis, motina Karolina Puzinaitė.

Dvarai

Iš tėvo paveldėjęs didžiulius turtus ir pats didino valdomus plotus, supirkinėdamas dvarus. Iš Dominyko Jeronimo Radvilos nupirko Naujamiestį su aplinkiniais kaimais.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos bajorų Karpių giminės Joniškėlio šakos.

Turėdamas vos 14 m. dalyvavo 1794 m. T. Kosciuškos sukilime, paaukojo 2000 auksinų LDK kariuomenei ginkluoti, pats įstojo į sukilėlių raitelių brigadą. Sukilimui pralaimėjus studijavo Vilniaus universitete, vėliau aplankė daug Europos šalių, susipažino su pažangiausiomis to meto filosofinėmis idėjomis.

Joniškėlyje greta šventoriaus pastatė dviejų aukštų mūrinę parapijinę dviklasę mokyklą (dab. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės – Bitės gimnazija). Pirmais 1808–1809 m. ją lankė 46 mokiniai – visi berniukai. Mokyklai išlaikyti Vilniaus universitetui deponavo 66 000 rublių kapitalo. Iš jo universitetas apmokėdavo mokytojams algas ir išlaikė mokinių bendrabutį. Pirmieji mokytojai buvo Ignacas Radavičius ir Juozapas Bliusis. Vėliau joje yra mokytojavęs Laurynas Ivinskis. Mokytojus skirdavo Vilniaus universitetas.

Rūpindamasis joniškėliečių sveikata, 1808 m. kitoje šventoriaus pusėje pastatė dviejų aukštų mūrinę ligoninę, tokios pat išvaizdos kaip mokykla. Į ligoninę be išimties buvo priimamai visi Joniškėlio parapijos ligoniai. Gydymas ir ligonių išlaikymas buvo nemokamas.

Buvo silpnos sveikatos. Gydėsi pas Venecijos profesorių Pesolį, kuriam sumokėjo 7 000 dukatų. Tačiau sulaukęs vos 29 metų mirė po nesėkmingos operacijos pirmaisiais 1809 m. mėnesiais. Šeimos nesukūrė, todėl jo turtų pagrindiniu paveldėtoju tapo pusbrolis Eustachijus Karolis Karpis.

1808 m. vasario 29 d. testamentu paleido iš baudžiavos apie 7 000 Joniškėlio, Senkonių, Gustonių, Naikų, Klovainių, Linkuvos, Rimkūnų, Palėvenės, Majūnų, Naujamiesčio, Preibių – Paežerio ir Zuberkų dvarų valstiečių. Jis dovanojo paleistiesiems valstiečiams jų skolas ir davė savarankiško ūkininkavimo pradžiai po 30 olandiškų talerių. Testamentas testamento vykdytojų į Šiaulių aktų knygas įrašytas 1809 m. kovo 8 d., į Upytės – 1808 m. kovo 15 d., į Vilniaus – 1809 m. balandžio 2 d. Rusijos caras Aleksandras I 1810 m. balandžio 24 d. šį testamentą patvirtino.

Testamentu I. Karpis paskirstė turtus savo giminėms, nemažas pinigų sumas skyrė dvariškiams. Pagal testamentą 1811 m. įkurta pirmoji Lietuvoje Žemės ūkio mokykla, veikusi pagal Vilniaus universiteto nuostatus (dab. Joniškėlio Igno Karpio aukštesnioji žemės ūkio mokykla). Mokyklai paskyrė 400 000 zlotų, mūrinį namą ir 6 margus žemės bandomajam laukui. Dar 40 000 zlotų paskyrė Vilniaus universitetui. Užrašytą kapitalą perėmė globoti Edukacinė komisija. Kapitalas nenaudotas išsilaikė iki 1900 m. ir su palūkanomis per tą laiką pasiekė apie 4 mln. rb.

Karpio baudžiavos panaikinimą Adomas Mickevičius apdainavo poemoje „Ponas Tadas“.

Nuorodos

• Dvarų kultūra – Lietuvos kultūros dalis. Karpiai Archyvuota kopija 2012-09-07 iš archive.today