Pereiti prie turinio

Goniondzas

Koordinatės: 53°29′21″ š. pl. 22°44′16″ r. ilg. / 53.48917°š. pl. 22.73778°r. ilg. / 53.48917; 22.73778 (Goniondzas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Goniondzas
lenk. Goniądz
            
Goniondzo miestas
Goniondzas
Goniondzas
53°29′21″ š. pl. 22°44′16″ r. ilg. / 53.48917°š. pl. 22.73778°r. ilg. / 53.48917; 22.73778 (Goniondzas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Monkų apskritis
Valsčius Goniondzo valsčius
Gyventojų (2016) 1 862
Plotas 4,28 km²
Tankumas (2016) 435 žm./km²
Pašto kodas PL 19-110
Tinklalapis www.goniadz.pl/

Gòniondzas [1] (lenk. Goniądz, bltr. Гонядзь, rus. Гонёндз) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Goniondzo valsčiuje, Monkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas įsikūręs šalia Bebro upės, Bebro upės žemumoje. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW670.

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1513 m. gyvenvietė priklausė LDK Trakų vaivadijai, o nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Palenkės vaivadijai. 1358 m. rugpjūčio 14 d. pirmą kartą paminėtas miesto vardas. 1382 m. gruodžio 2 d. Mazovijos kunigaikščiai broliai Zemovitas IV ir Janušas I Senasis dovanojo šias žemes Kryžiuočių ordinui. 1402 m. šias vietoves jie atsipirko, bet tuo pačiu metu kryžiuočiai šias žemes pardavė ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo to laiko šios žemės tapo ginčų židiniu tarp Mazovijos kunigaikštystės ir LDK. Gyvenvietė atsidūrė pasienio žemėse, kurias vienu ar kitu metu valdė tai vieni tai kiti dvarininkai, kur galiojo abiejų valstybių įstatymai. 1430 m. Vytautas Didysis gyvenvietėje įsakė įkurti parapiją ir bažnyčią. 15011506 m. gyvenvietę valdė Lietuvos dvaro maršalka Mykolas Glinskis. 1511 m. gegužės 4 d. Mikalojus Radvila II gyvenvietės pilyje įkūrė koplyčią. 1529 m. balandžio 23 d. Žygimantas Senasis padovanojo aplinkines vietoves savo sūnui Žygimantui Augustui. 1547 m. vasario 15 d. gyvenvietei suteiktos miesto teisės. 1551 m. mieste panaikinti LDK įstatymai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijai. 1621 m. gegužės 28 d. mieste kilo gaisras. 1669 m. miesto parapija įtraukiama į Augustavo dekanato sudetį. 1765 m. mieste buvo 243 namai ir 1500 gyventojų. 1775 m. pradėta statyti nauja medinė bažnyčia.

17951807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1799 m. mieste gyveno 1373 gyventojai iš kurių 498 buvo žydai. 18071914 m. priklausė Rusijos imperijos Gardino gubernijai. 1878 m. mieste gyveno 2943 gyventojai iš kurių 1880 buvo žydai. 1897 m. mieste gyveno 3402 gyventojai. XIX a. pabaigoje tai buvo Balstogės apskrities miestelis,[2] priklausęs Pšytuliankos valsčiui.[3]

19141919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 19191939 m. priklausė Lenkijos Balstogės vaivadijai. 19391941 m. miestas buvo prijungtas prie Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR. 19411945 m. priklausė Trečiajam Reichui. Per II pasaulinį karą sugriauta apie 80% miesto. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451975 m. priklausė Balstogės vaivadijai, 19751998 m. priklausė Lomžos vaivadijai.

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 2 642 žmonės:[4]

1897 m. gyveno 3 436 žmonės:[5]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Goniądz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 682 psl. (lenk.)
  3. Goniądz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 516 psl. (lenk.)
  4. 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
  5. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
  • Kloza J., Maroszek J., Dzieje Goniądza w 450 rocznicę praw miejskich, 1997 r. Białystok.