Oberostas
| Oberostas vok. Oberbefehlshaber der gesamten Deutschen Streitkräfte im Osten | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Vokietijos imperija
| ||||||
| Administracinis centras | Karaliaučius | ||||||
| Gyventojų | 2 909 935 (1916) | ||||||
| Plotas | 108 808 km² | ||||||
- Apie Nacistinės Vokietijos suformuotą panašų administracinį vienetą žr. Ostlandas.
Oberostas (vok. Ober Ost, Oberbefehlshaber der gesamten Deutschen Streitkräfte im Osten) – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas 1915 m. Vokietijos imperijos Rytų fronto kariuomenės okupuotose Rusijos imperijos žemėse. 1916 m. pabaigoje užėmė 108 808 km² plotą, gyveno 2,91 mln. gyventojų. Oberostas ribojosi su Rytų Prūsija, Liublino Generalgubernija, Lenkijos karalyste, Rusijos imperija ir Varšuvos Generalgubernija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos imperija 1914–1915 m. užėmė dalį Rusijos imperijos vakarinių gubernijų, iš kurių suformavo karinį administracinį vienetą – Oberostą. Į Oberosto sudėtį buvo įtrauktos šios gubernijos ar dalis jų teritorijų: Gardino gubernija, Kauno gubernija, Kuršo gubernija, Suvalkų gubernija, Vidžemės gubernija ir Vilniaus gubernija. 1915 m. pabaigoje rusai sustabdė vokiečių puolimą ir taip Rytų frontas Pirmajame pasauliniame kare nusistovėjo iki 1917 m. ties linija: Ryga-Jėkabpilis-Daugpilis-Baranovičiai-Pinskas-Dubnas-Ternopilis. Oberostas tvarkėsi pagal 1916 m. birželio 7 d. taisykles, turėjo savo karinius valdininkus, ūkio planą, finansinę sistemą (pinigas – ostmarkė), muitines, teismus. Vyriausioji valdžia priklausė Rytų fronto vadovybei (RFV). Iš pradžių Oberostą sudarė šešios sritys (vok. Bezirke) dalinai suskirstytos pagal buvusias Rusijos imperijos gubernijų ribas:
1916 m. pabaigoje buvo trys sritys:
| Sritis | Plotas, km² | Gyventojai |
| Balstogės-Gardino sritis | 26.394 | 712.000 |
| Kuršo sritis | 19.139 | 269.812 |
| Lietuvos sritis | 63.275 | 1.928.123 |
1916 m. rugsėjį iš Suvalkų ir Vilniaus sričių sudaryta Vilniaus-Suvalkų sritis, o lapkritį iš Balstogės ir Gardino sričių sudaryta Balstogės-Gardino sritis. 1917 m. kovą Vilniaus-Suvalkų sritis prijungta prie Lietuvos srities, kurios administraciniu centru tapo Vilnius (iki tol buvo Kaunas). 1918 m. sausį Lietuvos sričiai priklausančios Augustavo ir Suvalkų apskritys priskirtos vėl sudarytai Suvalkų sričiai. Vasarį prie Lietuvos srities prijungta Balstogės-Gardino sritis; Lietuvos sritis padalinta į dvi – Šiaurės Lietuvos (centras – Vilnius) ir Pietų Lietuvos (centras – Balstogė).
1918 m. kovo mėnesį po Brest-Litovsko taikos į Oberostą įjungta Lifliandija (šiaurės Latvija ir pietų Estija) ir Estliandija (šiaurės Estija). Po 1918 m. liepos Rytų fronto vadovybė formaliai panaikino Oberostą ir jo vietoje sukūrė du administracinius vienetus – Lietuvos sritį (paskelbta nepriklausoma vasario 16 d.) ir vadinamąją Baltijos valstybę (Kuršas, Lifliandija ir Estliandija). Vokiečių administracija tikėjosi išlaikyti teritoriją reichui ir tik pralaimint karą, lapkričio 3 dieną vokiečių karinę administraciją leista pakeisti vokiečių civiline valdžia, lapkričio 9 d. leista sudaryti lietuvišką vyriausybę (vadovas Augustinas Voldemaras). Galutinai vokiečių armija išvesta 1919 m. birželio 16 d. Ostmarkė (auksinas) kaip pinigas galiojo iki lito įvedimo 1922 metais. Po Oberosto iširimo susikūrė naujos valstybės ir teritoriniai dariniai kaip Estija, Kuršo ir Žiemgalos hercogystė, Latvija, Lietuvos karalystė ir Lenkija.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1916 m. pabaigoje, regione gyveno 2 909 935 gyventojai, gyventojų tankumas – 27 (gyv./km²). Lietuvos srityje gyveno 1 928 123 gyventojai, gyventojų tankumas – 31 (gyv./km²). Kuršo srityje gyveno 269,812 gyventojai, gyventojų tankumas – 14 (gyv./km²). Balstogės-Gardino srityje gyveno 712 000 gyventojai, gyventojų tankumas – 28 (gyv./km²).
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis į Oberostą įėjusiose gubernijose gyveno 4 504 186 gyventojai, jų tautinė sudėtis atrodė taip:[1]
| Tautybė | Lietuviai | Latviai | Lenkai | Žydai | Vokiečiai | Gudai | Rusai | Kiti |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Oberoste | 34,4 % | 10,5 % | 11,8 % | 13,5 % | 2,5 % | 20,8 % | 6,2 % | 0,3 % |
| Kuršo | 1,9 % | 78,9 % | 1,4 % | 4,7 % | 8,9 % | 0,1 % | 2,6 % | 0,6 % |
| Kauno | 66,1 % | 2,3 % | 9,1 % | 13,7 % | 1,4 % | 2,4 % | 4,8 % | 0,2 % |
| Suvalkų | 52,3 % | 0 % | 23 % | 10,1 % | 5,2 % | 4,6 % | 4,6 % | 0,2 % |
| Vilniaus | 27,5 % | 0 % | 13,7 % | 15,7 % | 0,4 % | 35,8 % | 6,6 % | 0,3 % |
| Gardino | 0,3 % | 0 % | 13,9 % | 17,9 % | 0,9 % | 56 % | 10,6 % | 0,4 % |
| Iš viso | 1550315 | 468946 | 534102 | 607896 | 112986 | 936067 | 278235 | 15639 |
Apskritys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1917–1918 m. Oberostui priklausiusios apskritys:
Kitos lietuviškos apskritys, priklausiusios kitu laikotarpiu:
| Apskritis | Laikotarpis | Centras |
| Jocių apskritis | 1915 | Jociai |
| Jonavos apskritis | 1916–1917 | Jonava |
| Joniškio apskritis | 1915–1917 | Joniškis |
| Jurbarko apskritis | 1915–1917 | Jurbarkas |
| Jūžintų apskritis | 1916–1917 | Jūžintai |
| Kalvarijos apskritis | 1915–1917 | Kalvarija |
| Kelmės apskritis | 1915–1917 | Kelmė |
| Merkinės apskritis | 1915–1917 | Merkinė |
| Plungės apskritis | 1915 | Plungė |
| Šiaulėnų apskritis | 1915 | Šiaulėnai |
| Šilalės apskritis | 1915 | Šilalė |
| Švėkšnos apskritis | 1915 | Švėkšna |
| Tauragės apskritis | 1918 | Tauragė |
| Varnių apskritis | 1915 | Varniai |
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oberostas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
- Gyventojai
- Teritorijos